Istorija

 

 

 

 

Beje šio portalo inernetiniame puslapyje buvo neteisingai iš santuokos liudijimo nurašytas vardas. Vietoje  “Pawel “ – “Panel”.Ir tai labai apsunkino tas paieškas. Žinoma negalėjau žinoti ir tai, kad Bendikas net ir prie “ruso” galėjo tapti Bendyck”. Istorijos Archive skyriaus vedėja patvirtino, kad su tomis pavardėmis ir vardais būna visokių, neįtikietinų atvejų. Beje praėjus visokius paieškų etapus šio metu vis nerandame Povilo dukros Zofijos gimimo registracijos. Nors visi žinome, kad pagal tėvo Alfonso Bendiko, kitų giminių atsiminimus ji gimusi Amerikoje ir būdama vienerių metų amžiaus kartu su tėvais sugrįžo į Lietuvą. Gal kokią tik pažymėlę iš ligoninės turėjo turėjo, kad tokiais tai metais ir tokią dieną  pagimdė vaikelį ir su ją į Lietuvą? Bet čia tik hipotezė…gal neišmokom dar ieškoti. Deja iš visų 5 kelionių į Ameriką šio metu yra aiškiai su įrodymais pavyko rasti tik vieną Povilo Bendiko kelionę.Tai jo išvyką iš Hamburgo (Vokietija) laivu BELGRAVIA 1903 12 03 išvyko ir 1903 12 22 atvažiavo  į New York. Kelevių sąraše jis užrašytas kaip Powel Bendicks iš  Pajerubin, o internetiniame portale “ Pajerocen “ Beje keleivių sąraše nurodyta, kad į Chicagą vyko pas “cousin”( pusbrolis ar giminaitis ) Joseph Noreiko. Belieka tik išsiaiškinti per kurią vietą tie giminystės ryšiai “išsirituliuoja”. Tačiau galvoju, kad Povilas vis tik būdamas patyręs kelionių “vilkas” suspėjo per kelias dienas pas savo giminę Josephą Noreiką sutikti. 1903m. Šv. Kalėdas Chicagoje. Sunku pasakyti ar įmanoma buvo tais laikais iš New York per kelias dienas pasiekti Chicagą. Reikės atidžiai patyrinėti kokios buvo to laikmečio transporto galimybes tai igyvendinti.   

Beje iš kelevių sąrašo matosi, kad kartu su juo iš Hamburgo išplaukė ir …Antanas Petrokas iš Kaltinėnų  “ Kaltenen’. O mūsų tėvas Alfonsas Bendikas tai žinoma iš vaikystės artimai vos ne kaip su giminėmis su tais Petrokais iš Brokštėnų ar šalia esančių kaimų bendravo. Atrastos ir Jurgio Vištarto mūsų senelės Kazimieros brolio dviejų kelionių datos į Ameriką, bei jų  tėvo Jurgio Vištarto vardas.Viena kelionių mano atrasta įvyko 1905m. Kitą Augenijus atrado 1910m. Pirmojoje  vardas Jurgis buvo užrašytas “Inrgis”,o antrojoje “Turgis“ ir tai vėl apsunkino paieškas… Šiam laikotarpiui tiek tų paieškų. Gal būt  iš didelės Antano Bendiko šeimos ne vienas Bendikas,Bendikaitė ar jau pakeitusi  pavardę kitą keliavo į Ameriką ar Kanadą uždarbiauti ir pasaulio pamatyti. Tokia būtų trumpa istorija apie šio metu atrastus Istorijos Archive gamines ir jų paieškas.

Trumpi Jono Bendiko gyvenimo fragmentai.

Jonas Bendikas gimė 1901 m. Kiaukuose , Pajėrubynio kaime – Senojoje Bendikinėje . Povilo ir Kazimieros Bendikų šeimoje Jonas buvo 2-as vaikas. Apie 1912m. Povilo Bendiko šeima įsikūrė Brokštėnų kaime. Jo tėvas Povilas dažnai išvykdavo darbams į Ameriką todėl Jonui kaip vienam iš vyresnių vaikų ūkyje darbų netrūko. Pagal tėvo Alfonso Bendiko pasakojimą jo brolis Jonas buvo daugiau kairiųjų pažiūrų ir į žemės ūkio darbus nebuvo labai linkęs.Matyt turėjo kitus tikslus ir jos įgyvendino. Kaip ir daugelio to meto gausių lietuvių šeimų vaikai Jonas nutarė emigruoti darbams į užsienį. Tokia proga pasitaikė 1927m ir jis emigravo į Kanadą. Kodėl į Kanadą,o ne į Ameriką kaip jo tėvas Povilas sunku dabar atsakyti. Gal per pažintis, dėdes ar tetas, kurių kaip dabar paaiškėjo buvo labai daug …ir gal buvo jau emigravusių į šią šalį. Rasti istoriniai šaltiniai byloja,kad Jonas 1927m iš Kauno atvyko į Kopenhaga ir iš ten laivu OSCAR II Skandinavian Americian, trečia klase, būdamas 26 m.amžiaus per nepilnas 2 savaites 1927 03 07 išlipo į Halifax ( nova skotia ) uostą Kanadoje. Kiek pavyko rasti iš pradžių Jonas dirbo prie žemės darbų, geležinkelio Truax kaime Saskatchewn  valstijoje. Vėliau  persikėlė į Moose Jaw netoliese esantį miestelį, paskui Sudbury miestą. Tai vienas iš didžiausių miestų Saskatchewan valstijoje. Šiame mieste to laikotarpiu klestėjo sunkiosios metalurgijos pramonė ; plieno, nikelio gavyba. 1935 05 23 Jonas padavė pareiškimą atatinkamai Subury Ontario įstaigai dėl pilietybės suteikimo. Ir 1935 07 27 aktu  127270A jam kaip atitikusiam visus keliamus reikalavimus užsieniečiui Kanados pilietybė buvo suteikta. Piliečiams turintiems Kanados pilietybę buvo lengviau patekti į Ameriką bei gauti šios šalies pilietybę .Jonas keletą kartų lankėsi Amerikoje ir nuo 1936m apsigyveno šioje šalyje. Detroit,Wayne,Michigan United States ,vėliau Chicagoje Illinois valstijoje. Netrukus gavo ir Amerikos pilietybę  tapo John Bendikas.

Pagal vieną iš paieškų versiją atitinkančią ir pagal datas ir pagal 1940m. JAV gyventojų surašymą, Jonas gyveno kartu su lietuviais Frank ir Petrenela Bareišiais t.y. buvo jų žentas 1936m vedė jų dukrą Josephiną Bareišytę 1914m.g. susilaukė dukros Alice 1937m.g. Čia tik versija. Tikrovė tai ar ne šiuo metu tikslių žinių nėra. Tačiau isimintina ir tai,kad pas Bareišius.

to metu gyveno nuomininkas 54m iš Lietuvos Joseph Schreckis  ( Sekreckis ), kurio pavardė veda į Lietuvą į gimtas vietas  Šilalę,Kaltinėnus... ir kiek žinau esame susiję giminystės ryšiais su Sekreckių šeimomis anksčiau gyvenusiais Brokštėnuose arba šalia jų... galima patikslinti. Apie Jono daugiau kaip 40m. pragyventą gyvenimą  Amerikoje išlikusių žinių šiuo metu beveik nėra. Yra žinoma, kad  apie 1960 m. Jonas aplankė savo seserį Mariją Kučinskienę, kuri su dukromis Palmira ir Ksavera baigiantis karui 1944 m. emigravo į Vokietiją ir apie 1948-1950m emigravo į Kanadą Ontario provinciją. Yra išlikusi nuotrauka iš jų susitikimo. Sesuo Marija jau buvo silpnos sveikatos dėl širdies ligos. Sunku šiandien ir  įsivaizduoti koks buvo jaudinantis jų susitikimas po kokį 35m. išsiskyrimo Lietuvoje ir susitikimo Kanadoje, kurioje Jonas pradėjo savo emigranto kelią ir praleido 8 gražiausius jaunystės metus. Pagal išlikusius artimųjų pasakojimus Jonas buvo vedęs,turėjo dukrą. Vėliau lyg tai išsiskyrė gyveno su kitos tautybės atstove. Tikroji tiesa kol kas be atsakymo. Žinoma, kad paskutiniu metu Jonas gyveno Floridos valstijoje. Floridoje 1980m mirė sulaukęs 79 m.amžiaus, neigyvendinęs savo svajonės aplankyti savo artimuosius Lietuvoje. Karas ir pokario “geležinė” siena, totalitarinio režimo dešimtmečiai neleido įgyvendinti daugelio emigrantų svajonės sugrįžti į Lietuvą visam laikui ar bent aplankyti savo artimuosius gyvenimo saulėlydyje. Jeigu faktai pasitvirtinų, jo žmona Josephina mirė 1984 m.  irgi palaidota Floridoje. Duktė Alice ištekėjo už Charlis Gali. Susilaukė sūnaus Wiljams Gali ? Taip, kad paieškas galima būtų ir pratesti. Tokios tai dėdės Jono Bendiko paieškos šio laikotarpiu. Ateityje žinoma tą surinktą medžiagą galima tikslinti tiek Lietuvoje tiek Amerikoje.

Marija Bendikaitie-Kučinskienė gimė 1903m. Kiaukuose, Pajėrubynio kaime-Senojoje Bendikinėje Povilo ir Kazimieros Bendikų šeimoje. Marija iš 6 vaikų buvo 3-ia pagal amžių.

Apie 1912m.Povilo šeima įsikūrė Brokštėnų kaime. Kaip žinome  tėvas Povilas dažnai išvykdavo  darbams į Ameriką, todėl visiems vaikams su motina darbų ir rūpesčių ūkyje netrūko.

Pagal tėvo Alfonso Bendiko pasakojimą sesuo Marija anksti subrendo pradėjo savarankišką gyvenimą. Būdama 18 metų apie 1920m. ištekėjo už Antano Kučinsko ir apsigyveno Tveruose,vėliau Varniuose.   

1921m. gimė dukra Ksavera,o 1927m. dukra Palmyra. Pagal jų tėvo ir kitų  mūsų šeimos narių pasakojimus Antanas Kučinskas ne kartą išplaukdavo darbams į jūrą.

Šeima Varnių miestelio centre buvo įsigyję valgyklą-restoraną. Marija matyt pakankamai rimtai rūpinosi šio verslu ir gyveno neblogai. Detalesnės informacijos apie jų gyvenimą šiuo metu dar neturime.

Karo pabaigoje 1944m. frontui iš rytų artėjant Marija su savo dukromis nutarė emigruoti. Matomai Marija turėjo pakankamai žinių , kad „ užėjus rusui „ gali būti ištremti į Sibirą, nusavintas turtas.Kučinskas kategoriškai atsisakė vykti kartu. Marija ryžosi su dukromis viena pasitraukti į Vokietiją. Iš ten po sunkių ir ne vienerių  gyvenimo metų  vienoje iš 113 perbėgėlių stovyklų 1949-1950m emigravo į Kanadą. Tiksliai kada, kokiu laivu Marija su dukromis pasiekė Kanadą dar šio metu žinių neturime. Apie pabėgėlių vargus, švietimą ir kultūrą bei lietuvių įkurtą 1946 m. lietuvių tremtinių bendruomenės veiklą išsamiai apibūdina Vinco Bartusevičiaus str. „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1944-1951. Jis patalpintas mano rinkinyje.  

Marija su dukromis įsikūrė Kanadoje Toronto priemiestyje Ontario valstijoje. Kiek žinoma šeima pradžioje nuomojo žemę,augino raguočius ir juos realizavusios pirko žemę. Sklypus apsitverdavo tvora ir toliau plėsdavo šią veiklą.Iš Palmiros pasakojimų kaip trys moterys pradėjo namo statybą; „Kanadoje bankai teikdavo kreditus gyvenamo namo statybai, jeigu esi  įrengęs pamatus ir iškėlęs sienas iki palangių. O tada bankininkai kviečiasi pokalbiui ir sprendžia duoti statytojams kreditą ar ne. Matyt bankininkams Palmyra paliko gerą įspūdį. Jie kreditavo statybas ir moterys greitai pasistatė savo namus.Gyvenimas emigracijoje buvo kaip ir visų lietuvių. Dieną dirbdavo, kad pragyventi vakare papildomi darbai,kad sutaupyti.“

Marija turėdama verslo patirties žinojo kaip investuoti uždirbtus pinigus iš savo veiklos.Pinigus investuodavo pirkdamos šalia esančią žemę. Ir pasiteisino. Augant Toronto miestui, žemės kaina kildavo ir tada apsimokėjo žemę miesto plėtrai brangiau parduoti. Taip ir vertėsi 3 moterys. Motinos patirtį greitai perėmė Palmira,kuri atstovavo šeimos verslo interesus. Ksavera buvo labai komunikabili aktyviai dalyvavo įvairių lietuvių organizacijų  veikloje ir versle rimčiau nedalyvaudavo.

Apie 1960 m. jų šeimą aplankė brolis Jonas Bendikas, kuris jau buvo 8 metus gyvenęs Kanadoje. Turėjo Kanados pilietybę ir buvo jau virš 20m.išgyvenęs Amerikoje ir šios šalies pilietybę. Galima tik įsivaizduoti koks jaudinantis buvo brolio ir sesers  susitikimas po daugiau  kaip 30m. išsiskyrimo Lietuvoje.

Marija turėjo problemų su sveikata dėl širdies ligos. Ir būdama  65 amžiaus nuo širdies ligos 1968m. ir mirė. Mes gi visi , iki patikslinimo, kurį gavau iš Kanados,galvojome,kad Marija mirė apie 1980-83m. Ji palaidota Šv. Jono Lietuvių kapinėse.

Ksavera ištekėjo už  Bučio. Kiek žinoma šeima vaikų neturėjo. Ji susirgo vėžiu ir nežiūrint medikų pastangų 1987m. mirė sulaukusi  66m. Palaidota šalia savo motinos Šv. Jono Lietuvių kapinėse.

Palmira liko viena. Prasidėjus Lietuvoje atgimimui ir sąjūdžio veiklai 1989m ir keletą kartą vėliau lankėsi Lietuvoje ; Vilniuje,Kaune,Gargžduose,Tveruose ir aišku Bendikinėje Brokštėnų kaime pas dėdę Alfonsą Bendiką ir jo vaikus. Važiavome į Kauną ir visi gavome dovanų iš dolerinės parduotuvės. Įspūdžių visiems susitikus buvo daug... Palmyrai, kaip čia mes dar visai  tikri “tarybukai“ gyvenam,kaip jaučiamės laisvės oro„dozės“ įkviepę, ką gyvenime pasiekėm.O mums tai irgi  kaip ten užsienį Kanadoj, Amerikoj žmonės, „kapitalistai“ gyvena ir dirba, ko jie „kvėpuoja“, ko domisi kaip sakant tiesiai iš Palmyros lūpų . 

1990 m. Palmyros dėdė Alfonsas Bendikas, jau sunkiai sirgdamas įgyvendino savo tikslą kartu su žmona Bronele aplankė savo sesers Marijos namus jos ir Ksaveros amžinojo poilsio vietą Lietuvių kapinėse. Tėvas iš Kanados atsiuntė laiškus savo vaikams pasidalino mintimis apie savo pirmus įspūdžius šioje šalyje. Kaip ten žmonės gyvena ne iš spaudos ir TV, bet realiai pamatęs su jais pabendravęs, palyginęs, nes aiškiai žinojo, kaip mums nebuvusiems tose kraštuose yra įdomu ir svarbu, kad yra ir kitoks gyvenimas.

2010m. po sunkios ligos mirė sulaukusi 82m.amžiaus ir paskutinė Kučinskų giminės šaka Kanadoje Palmyra Kučinskaitė. Palaidota šalia savo sesers Ksaveros ir mamos Marijos Toronto Šv.Jono lietuvių kapinėse.                 

Bronislavos Bendikaitės Fetingienės šeima.

Nuo Pajėrubynio k., Brokštėnų ir Šikšnių Taueagės rajone, iki Pirzyce, Mielęcin k.Lenkijoje.

Bronislava Bendikaitė  gimė 1909m. Povilo Bendiko šeimoje Kiaukuose, Pajėrubynio kaime -Senojoje Bendikinėje. Apie 1912 m. šeima  įsikūrė Brokštėnų kaime, kur Bronislava praleido vaikystę ir ankstyvą jaunystę. Didelėje Povilo ir Kazimieros Bendikų  šeimoje Bronislava buvo 3-ias vaikas.

Bronislava  susipažino su Lietuvos  policijos karininku Antanu Fetingiu iš Tauragės apskrities, Žygaičių valsčiaus, Šikšnių kaimo ir apie 1927 m sukūrė šeimą. Iki  karo jauna Fetingių  šeima gyveno Skaudvilėje,Vainute,Tauragėje.

1929m. Skaudvilėje g. dukra Vanda,1932m. Vainute g. sūnus Bronius, o1942 m. Tauragėje sūnus Liudas. Vėliau jos vyras  Antanas Fetingis, iš šalia besiribojančio su jo tėvo Augusto Fetingio žeme kaimyno,1939 m. pirko 10,47 ha žėmės su trobesiais ir ten apsigyveno. Deja neilgam, tik penkiems metams.

Baigiantis  karui šeima, tikiedamasi išvengti represijų, artėjant  rusų armijai 1944m pasitraukė į to metu buvusią Vokietiją  šalia Štecino, Pyrzyce vaivadijoje, Mielęcin kaime. Antanas Fetingis deja,susirgo ir netikėtai 1946m. mirė. Po tėvo mirties šeima planavo gryžti į atgal Lietuvą. Pasak Bronislavos vaikų  pasakojimų tėvas Antanas  buvo priėmęs Lenkijos pilietybę ( Lenkijos Vyriausybės buvo verčiami priimti lenkų pilietybę ) ir grįžti atgal jau būtų  buvę be galo  sudėtinga. Be to niekas negalėjo būti tikras,kad šeimos narius neišveš į Sibirą. Tokių istorijos pavyzdžių  buvo ne vienas...

Šeima buvo priversta priderinti savo gyvenimą su Lenkija, jos papročiais, kalba. Pokario metai svetimoje šalyje šeimai buvo labai nelengvi. Vaikai turėjo mokytis ir lenkų kalbos tęsti mokslus. Vėliau pasidarė lengviau. Vaikai sukūrė savo šeimas. Bronislava  aktyviai dalyvavo Lenkijos lietuvių veikloje . Šeima buvo įsikūrusi apie 25 km nuo vietovės , kurioje  tragiškai  perskridę Atlantą žuvo lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas.Fetingių šeima irgi aktyviai prisidėdavo prie šios vietovės atminimo išsaugojimo ir priežiūros. Kiekvienais metais dalyvaudavo renginiuose  svarbiai kiekvienam lietuviui sukakčiai pažymėti. Tai  savotiškai suartindavo šią garbingą šeimą su Lietuva ir giminės šaknimis.

 1995 m. spalio 03d sulaukusi garbingo 86 m Bronislava mirė . Palaidota Pyrzyce kapinėse. Jos vaikai. Bronius vertėsi maitinimo paslaugomis turėjo alaus barą ,organizavo viešbučių paslaugų servisą.

2001 m., sulaukęs 69m mirė. Palaidotas  Pyrzyce kapinėse. Liudas jau pensijoje. Ilgą laiką iki pensijos dirbo kalėjime įvairiuose pareigose. Vanda pensijoje su šeima gyveno Pyrzyce mieste. 1987 m. autoavarijoje žuvo jos vyras vienas iš didelės statybinės kompanijos vadovų  Michniekas.

Bronislavos Fetingienės vaikai.

Vandos šeima užaugino du vaikus: Beną ir Ričardą ,

Liudo šeima: Cezarį ir Tomą ,

Broniaus šeima : sūnų  Ireką.

Visi vaikai taip pat sukūrė šeimas ir augina atžalų.

Po 1981 m Lenkijos išsilaisvinimo iš komunistinio režimo Bronislava su savo vaikais keletą kartų lankėsi Lietuvoje savo gimtinėje  Pajerubynio kaime Kiaukuose ir Brokštėnuose. Fetingių  šeimos nariai Bronius ir Liudas jau antrą kartą puoselėjo svajonę gryžti į tėvynę Lietuvą, kai Lietuva įsives pinigą litą. Tačiau praktinis sugryžimas nebeįvyko. Kaip viena iš priežasčių nebebuvo ir kur, nes savo tėvų nuosavybės (žemės) susigražinimui buvo praleisti terminai, o ir jaunoji karta tvirtai surišo savo gyvenimus su Lenkija.

Vėliau Bronislavos brolis Alfonsas Bendikas  svečiavosi  pas savo seserį  Lenkijoje. 1988.m. per Stepono Dariaus ir Stasio Girėno  55-ias žūties metines savo artimus giminaičius Lenkijoje aplankė Alfonso Bendiko vaikai : Tomas, Alfonsas su žmonomis, 1989 m. Benjaminas , vėliau lankė Alfonsas su savo šeima. Ir visai nesenai Lietuvą, senelių ir tėvų gimtas vietas ir trobesius Šikšnių kaime surado ir aplankė  jaunosios kartos atstovas Tomasz su žmona. 

2012 m. pažymint Bendikinės ūkio 100 metų jubiliejų  visi mūsų šeimos nariai mintimis ir malda buvome kartu su  savo giminėmis iš Lenkijos; bažnyčioje per mišias, kapinėse , Senojoje Bendikinėje Pajėrubynio kaime ir Bendikinėje - Brokštėnų kaime. O ta ypatinga Bendikams proga Tomo žmona Birutė gavo ir susitikimo vakarą  visai Bendikų giminei pagarsino gautus nuoširdžiausius sveikinimus nuo Bronislavos- Bendikaitės  Fetingienės šeimos narių.                

Apie Bendikų gimines Amerikoje 

2013 02 14 iš Lietuvos Valstybės Istorijos archyvo gavome Bendikų ir Vyštarų šeimų genealoginių lentelių medžiaga. Ji buvo išnagrinėta. Rezultatai nenuvylė, tačiau iškilo nemažai klausimų į kurios buvo neatsakyta. Tikiuosi pratęsti giminių paieškas ir ateityje Lietuvos ir kituose archyvuose. Dabar trumpai apie tai ką dar pavyko surasti šiais metais apie gimines Amerikoje daugiau kaip prieš 100metų :

 1. 1900m census US ( surašymas 1900m. birželio mėn. )  ( žiūr. priede )

Vyras  Paul Benedict- 33m. Poland Russ

Žmona Casimra Benedict - 20m  Poland Russ

Duktė   Zofie Benedict - 0m. Illinois.

Nuomininkas John Cerowski  - 36m. Poland Russ

Iš surastų dokumentų nustatyta, kad Povilas Bendikas ir jo žmona Kazimiera į Ameriką yra atvykę 1888 m. Ar jie yra su giminėmis atvykę į Ameriką kartu ar atskirai neaišku, nes tos pirmos kelionės atrasti dar nepavyko. O gal nėra išlikę tie „ lengvieji „ atvykusių į Ameriką keleivių sąrašai ? Kaip matote labai jau „amerikoniškos“ mūsų gentainių pavardės ir vardai. Čia matyt pagal pavardės kilmės-šaknį, kuri įv. kalbomis rašoma skirtingai; Bendik-yra švediškos kilmės pavardė ( pritaikyta legendoje 2012m.) 

Lotyniškai - Bendicks( Bendikas), lenkiškai-Bendyk, Benedykt, Bendzik, vokiškai- Bendig, Bendix, Benedictus, - rusiškai – Bandzik, Bandik, Benedikt. (LPŽ,1985 : 230). Ši info pravertė ir pavyko rasti   internetiniuose puslapiuose daugiau žinių apie protėvius.    

2.  Surasta ir dar viena senelio Povilo Bendiko kelionė. Powel Benedikt ( iš Pajėrubynio k.žmona Kazimira Benedikt) 1908m. gruodžio 04 iš Hamburgo uosto laivu Pretoria atvyko į New York 1908 12 26 Keliones tikslas- Westville, Illinois US. Svarbiausia tai, kad Povilas į šią kelionę važiavo kaip Amerikos pilietis. Važiavo į Westvilę pas brother-in-law Tom Janoviczus, Jaczevizus, gal Janavičius?. Yra tokia pavarde 1845m. sąrašuose Kiaukų k.   Laivo keleivių sąrašuose, - antspaudas ( „ None imigrattion „)  kad kelevis jau ne emigrantas... Povilas matomai buvo „naturalizuotas“ Amerikoje laikotarpyje nuo 1903m. (1903m. gruodžio mėn. yra atrasta ankstesnė jo kelionė į Ameriką) iki 1908m. Tačiau apie Amerikos pilietybės suteikimo datą Povilui Bendikui tikslaus dokumento dar nepavyko rasti.

3. 1910 census US ( gyventojų surašymas 1910 balandžio mėn.)

Nuomininkai:   - Paul Bendict  40m. Russia        

George Westrot  25m. Russia -yra dokumentas apie nat. (žiūr. priede)

Tom Gudiads  30m.  Russia

Kaip matome Povilas Bendikas kartu nuomojo gyvenamą būstą  ir  kartu dirbo su savo švogeriu Jurgiu Vyštartu anglių kasyklose Westvillėje Georgetown Vermilon, Illinois. Kaip minėjau 1908m gruodžio mėn 26 d.. Povilas  atvyko į Westville. O Jurgis Vyštartas pas jį atvažiavo 1910 vasario mėn. Yra rasta tokia Jurgio kelionė į Ameriką. Joje nurodoma, kad jis vyko į Ameriką pas  Chicagą„ brother-in-law „ Kasimiras Lukas ( Lukoszius, Lukach...??? ) 1910m Census US  balandžio mėnesį juos ir surašė... Čia dar viena  pažystama pavardė  Tom Gudiads, matyt Tomas Gudauskas ... realiai gali būti mano senelės Kazimieros Vyštartaitės- Bendikienės, giminė iš jos motinos Petronėlės Gudauskaitės Vyštarienės. Gali būti , kad jos brolis...

Ir šiaip Westvilleje 1910m. census US gyventojų surašymo sąrašuose labai daug pažystamų pavardžių, kurie dirbo anglių kasyklose sunkų, pavojingą darbą. Dirbo, kad nusipirkti žemės, pasistatyti pastatus savo žemėje Lietuvoje ir ūkininkauti. Dalis jų ir pasiliko pastoviai gyventi Amerikoje  Štai keletas šeimų: Bendikai, Vyštartai, Gudauskai, Šlažai, Bagdonai, Bernotai, Jurgučiai, Šilinskiai, Astrauskai, Polekai,.... Mano kartos žmonėms ir pagal archyvinę medžiagą tos pavardės labai ir labai artimos giminiškos... skatinančios tą galimą giminystės ryšį ateityje nustatyti...

 4. Dar keletą žodžių apie 3 pagrindinius  benrapavardžius Bendikus Westvillėje. Visų pirma tai apie Motiejų Bendiką , kurio pavardė ir data  1912 08 14 su kita pavarde Alexsandria Streleckaite ? Ši data  įrašyta parsivežtoje iš Amerikos užrašų knygutėje ( vaikų apgadinta ir pribraižyta) su antspaudu Westville Illinois Lithuania...  irgi nelabai įskaitomas. Ją Brolis Augenijus gavo iš Jurgio Vyštarto mūsų senelio Povilo Bendiko švogerio namuose  Balsiuose. Sunku pasakyti ar tai bažnytinis antspaudas šalia kurio pavardės ir data gali būti nurodanti lietuvių Westvileje vaikų  krikštą ar santuoką...ir t.t.  Pateikėme paklausimą Westvillės istorijos muziejui apie minetą antspaudą gal padės įminti šią mislę. 

Na, o svarbiausia tai norėjosi išsiaiškinti gal mus sieja giminystės ryšiai su Motiejumi Bendiku ir kitais Bendikais Westvilleje. Išsiaiškinta, kad Motiejus Bendikas ( Matejus Benedek) su žmona Ona ( Anna Benedek) į Westvillę atvyko 1902m iš Lietuvos  Szondicze k.? pas „cousin“  Kazimierą Rotkį ( Kazimir Rotkis), o gal Rocių ( yra tėvelio Alfonso Bendiko pusbroliai ar giminės Rociai?  Prieš kokius 47 m man su tėveliu teko aplankyti Rocius Klaipėdoj, kai sprendėsi mano apsigyvenimo klausimai  po vidurinės moyklos  baigimo Klaipėdoje. Tai vienas iš jų  surado man kur apsigyventi. Du broliai Rociai  Klaipėdoj gyveno.

Nustatyta, kad Motiejus Bendikas dar tas pats Motisjius Bendikas jo pavardė „ suamerikonėjo“ į Mike Bendick ir Anna Bendick susilaukė Amerikoje penkių vaikų : Jozephine Benedict, Mike Benedict, Louie Benedict, Charles Benedict ir John Benedicit.( žiūrėti 1920m cenzus). 1903m radome ir Moteius Bendik „naturalization“, paminklą Onai ir Motiejui Bendikams Westvillės kapinese.  Taip pat rasta, kad Motiejaus Bendiko tėvas yra Charles Bendikas, o jo motinos mergautinė pavardė Varonika  Arnaszius

( Veronika Arnašiutė). Radome ir jų jauniausio sūnaus John  Benedict  ( 1912-2003 ) bei jo  žmonos Emilijos ( 1916-2003) paminklą Westvilles kapinėse. Atkreipiau dėmesį į kitą Jono Bendinsko ( 1874-   ?) ir jo žmonos Marijonos (1876-1945 ) paminklą. Ant jo užrašas „ Dovanotas brolio Motiejo“. Taip išeitų, kad Jonas Ir Motiejus broliai. Tik čia jau pavardės John Bendick ir Mary Bendick surašyme (1920m.Cenzus). Turėjo dukterį  Florence Bendick.O surašyme ( 1940m. Census) jie jau nurodyti kaip John Bendickg ir Mary Bendickg. Yra John  Bendick 1900m „naturalization“ir t.t.    

Idomi  trečiojo Vladislovo Bendiko ( lietuviškas paminkle užrašas ( 1879-1922) istorija. Amerikoje jis  palaidotas kaip Walter Benedict. O 1920m.Census jis surašomas kaip Ben. Bendick , jo žmona Alexsandria Bendick, duktė Anna Bendick. Yra Walter Bendick registracija 1-jo pasaulinio karo(Draft Registration).

Įdomu yra tai, kad rasti Edward Matchus atlikti tyrinėjimai patvirtina ( informacija apie tai pridedama), kad Walteris Bendick žuvęs 1922 04 27 ( neaišku kaip gal anglies kasykloje ?), jis gi ir ( Big Ben.) , Ben. Bendick , o paminkle sulietuvintas kaip Wladislovas Bendikas yra tas pats asmuo. Mirimo pažymoje nurodyta, kad jo tėvas Anton Bendick. Ir dar šis Ben Bendick surašomas ir  kaip :

1900 m. census US  (gyventojų surašymas)

 Nuomotojas Joe Bernatas vyras 31m. amžiaus Russia iš Laukuvos   (žiūr.priede)

 Stella Bernatas  žmona 24m. amžiaus Russia

Alekrenda Nervelite sesuo Stella Bernatas 20m. amžiaus Russia 

Nuomininkas Ben Blendick  23m. amžiaus  vyras Russia

Alexsander Judzentis 26m. vyras Russia

 Dar kiti 8 nuomininkai.

Įdomiausia tai, kad ( žiūr. aukščiau) 1920m cense šis Ben Blendick jau yra vedęs tą Alexsandria Nervelite-Bendick ir susilaukė su ja dukters Anna Bendick. O dabartiniai tyrinejimai rodo, kad mūsų prosenelės Eleonoros Jacevičiūtės- Bendikienės Antano Bendiko žmonos  tikroji mergautinė pavardė yra Judzentaite, nes mirties įraše 1890 m. ji Eleonora Judzentienė-Bendikienė ir yra palaidota Šilalės kapinėse Taip, kad įgauna prasmę, kad Alexsander Judzentis ir Ben Blendick gyveno ir dirbo yra galimi giminės.

Gal ateityje pavyks ką nors atrasti ir paaiškės ar iš atrastų Bendikų Westvilleje yra koks tai giminystės ryšys su mūsų šeima.    

 5. 1900m. Census US surasta ir dar viena „ įžymi šeima „, kuri beveik ir atsakytų į klausimą , kur gyveno Amerikoje ir su ko iš tikrūjų atvažiavo dar iki savo vedybų  su mano seneliu Povilu būsima jo žmona  Kazimiera Vyštartaitė:

George Jurgis  vyras ? 31m. ? Poland Russ      

John  Jurgis    sūnus   2m. Illinois 

Ursula Jurgis   žmona?  31m. ? Poland Russ

Gerorge Jurgis, sūnus, 0m.  Illinois

Mary Jurgis, duktė, 11m. Poland Russ

Anna  Jurgism duktė, 7m. Poland Russ

(  Žiūr. medž. priede. )

Šie asmenys, kurių visų pavardės “Jurgis“ pagal mane Vyštartai, nes sąrašuose ranka rašyta „George“kažkas taisyta ir t.t. Gali būti  mano seneles Kazimieros tėvas Jurgis Vyštartas 1892m. atvykęs į Ameriką  kaip nurodyta dokumentuose, o Marija ir Ona gimusios Lietuvoje jos seserys. Ursulė taip pat galėjo būti sesuo, o ne motina ( nes Kazimieros motina  Petronelė). Dar yra Vyštarų genealoginėje lentelėje  tokia Kazimieros sesuo Ursulė 1894m.gimimo. Jonas ir Jurgis tai jos broliai tikri ar ne sunku pasakyti jau gimę Amerikoje kaip rašoma dokumentuose.( žiūr. priede)

Gali būti, kad Ursula yra ne Jurgio žmona, o brolienė tai yra jo brolio Antano žmona Ursulė Noreikaitė- Vyštartienė. Jos vyras Antanas g.1855m. anksti 1887m. mirė. Ir jo žmona kaip dokumentai rodo galėjo 1897m. atvykti į Ameriką  pas švogerį kai nurodyta dokumente su brolio dukra Marija?, o gal ir brolio dukra Ona. Galėjo su jais atvykti ir pati Kazimiera Vyštartaitė būsima senelio Povilo Bendiko žmona.

Nors Kazimiera Vyštartaitė kaip vyriausia iš šeimos galėjo su  tėvu ar tėvais atvykti ir 1888m. Taip ji ir Povilas Bendikas savo kelionės keleivių sąrašuose ir nurodo. Tik tos pirmosios kelionės iki šio dar nerastos. Analogiškos datos yra nurodytos  ir gyv. surašyme 1900, 1910m. Census US. 9 (žiūr. priede)

Pilnai gali būti, kad po Antano Vyštarto mirties 1887m. jo žmona Ursula galėjo 1888m. išvažiuoti į į  Ameriką  ir jau  Amerikoje pagimdyti du sūnus Joną ir Jurgį.

( žiūr. priede)

Gyventojų surašymas vyko, kai Povilas buvo ką tik buvo  vedęs ir jų šeima 1900 census US surašyta kaip gyvenanti atskirai, tačiau toje pačioje Commercial avenue gatvėje visai šalia su mano anksčiau minėtais gyventojais, kurių visų pavardės Jurgis... ir mano pakrikštyti kaip artimi giminės Vyštartai ( žiūr. priede ).                

Be to kaip nustatyta, kad  mano senelis Povilas savo 1903m. kelionėje į Ameriką Chicagą nurodo keleivių sąrašuose, kad jis važiavo pas  cousin  Joseph Noreiko. Tai gal būt ir atsakytų į klausimą dėl ko Joseph Noreiko yra jo cousin. O gi tai, kad Ursulė Noreikaitė-Vištartienė, Antano Vištarto žmona yra Joseph Noreiko tikra  sesuo.  Labai jau dabar panašu į tikrovę, kodėl mano senelis Povilas Bendikas  neabejodamas dėl giminystės „krikštija“ kelevių sąrašuose Joseph Noreiko „cousin“.       

Čia žinoma mano hipotezės, išmąstymai .Tačiau kas mano tokius argumentus šiuo metu galėtų paneigti arba parvirtinti?. Tai gali padaryti tik naujos paieškos ir rasti arba nerasti dokumentai. Tyrinėjimai dar bus tęsiami...

p.s. Bendikų giminės (senelio Povilo, dėdės Jono ir tetų Marijonos , Bronislavos) trumpi fragmentai iš gyvenimo emigracijoje 2012 m. yra aprašyti atskirame skyriuje „ Giminės Emigracijoje“ 

2013 m. gruodis

Giminių apgyventos apylikės

Kaltinėnai,aerofoto nuotruka

Šioje nuotraukoje nuostabaus grožio ir turtingi istorine praeitimi Kaltinėnai.

Miestelio vidurinėje mokykloje mokėsi Kazimieros ir Povilo Bendikų anūkės Adelės Kauliutės-Vismantienės dukros, Povilo proanūkės Liuda Vismantaitė ir Silva Vismantaitė- Kolobovienė .

Kiaukai, Noreikinė(žr.žemyn)

Kiaukuose , šioje žemėje, Petro ir Teodoros Noreikų šeimoje užaugo trys dukros: Stasė , Bronė , Teodora ir trys sūnūs: Feliksas , Vladas , Juozas.

Sūnus Vladas vedė Kazimierą Stulgaitę ir pasiliko ūkyje gyventi . Šeima išaugino 4 vaikus ; Mindaugą , Verutę , Liudą ir Petrą .

Šeimai išsiskirsčius ir apsigyvenus kitose vietovėse autentiškų pastatų ūkyje nebeišliko. Tačiau išliko senasis ąžuolas primindamas Vlado Noreikos vaikams tėviškės
gerąją dvasią , gražius vaikystės ir ankstyvos jaunystės prisiminimus. Šeima  savo tėviškės žemėje organizuoja giminių susitikimus ir kitus renginius .
Šiuo metu Noreikinės žemę prie senojo ąžuolo prižiūri ir gražiai tvarko Petro Noreikos sūnaus Laimono šeima . Ortofoto nuotraukoje aiškiai matome iškastą
tvenkinį , pastatytą pirtį.

---

 Prosenelis Antanas Bendikas, kaip byloja istorijos šaltiniai per 1845-1847 m. vykusį gyventojų surašymą 1847 m. gyveno  Kiaukų dvare  -pas dvarininką bajorą M. Jankovskį. Kaip Antanas įsigijo šią žemę Pajėrubynio kaime prie  gražaus Jėrubyno upelio: paveldėjo, pirko ar buvo išsinuomavęs iš dvaro žinių šio metu dar nėra.

  Ūkyje  buvo  pastatyti  du  gyvenamieji  namai , svirnas ,  tvartas , kiti  pastatai. Jau  tiksliai  žinoma , kad  Antano Bendiko šeimoje užaugo 3 vaikai: Kazimieras 1854 m. g., Pranciškus 1962 m. g., Povilas 1867 m. g. Žemę  paveldėjo  Antano  vaikai. Vienas  iš  jų  Povilas Bendikas ne kartą  išvykdavo darbams į Ameriką . 1899 m. vedė  Kazimierą Vyštartaitę, kilusią iš Balsių kaimo. Amerikoje jiems gimė dukra Zofija. Povilas gryžo  Lietuvą ir apsigyveno su šeima savo tėviškėje Pajėrubynio kaime kol nusipirko iš Brokštėnų dvaro žemės sklypą , įkūrė  savo ūkį bei užbaigė statybas Brokštėnų kaime.

 Vyriausioji Povilo Bendiko dukra Zofija ištekėjo už Albino Kauliaus. Jų šeima Pajėrubynio k.išaugino, net 8  vaikus ; Zofiją, Adelę, Bronę, Eleną, Albiną, Kazimierą, Salomėją, Povilą. Šio metu Senojoje Bendikinėje-Kaulinėje gyvena ir ūkį valdo garbaus amžiaus sulaukusi Bronė Kauliutė - Mačaitienė.

2013 m. iš LVIA Bendikų šeimos geneologinės lentelės nustatyta, kad ši Kiaukų k. žemė išaugino ir daugiau giminės:

Be aukščiau nurodytų 3 vaikų  Kiaukų k.Antano Bendiko ir Eleonoros Jacevičiūtės-Bendikienės šeimoje dar augo ir buvo pakrikštyti dar 8 jų vaikai: Ieva 1845 m. g., Vincentas 1846 g., Marijona 1848 m. g., Ona 1850 m. g., Antanas 1853 m. g., Liudvika 1858 m.g. Pranciška 1860 m. g., ir Eleonora 1870 m. g. Krikšto tėvai irgi gyveno Kiaukų k.

Taip pat nustatyta, kad mano proprosenelis Tadas Bendikas ir Juditos Šležaitė irgi gyveno Kiaukų k. ir  krikštijo čia savo 6 vaikus:  Marijoną 1810 m. g., Barborą 1812 m. g., Tadą 1814 m. g., Antaną 1816 m. g., Margaritą 1819 m. g., Aleksandrą 1822 m.g. Krikšto tėvai iš taip pat iš Kiaukų k. Taigi tikėtina, kad prosenelis Antanas Bendikas žemę paveldėjo iš savo tėvo Tado Bendiko...

Bendikinė Brokštėnuose

Ūkio  įkūrėjas  Povilas  Bendikas  gimė  1867 m.  Kiaukuose , Pajėrubynio kaime. Povilas  daugiau  kaip  20 m. pragyveno  Amerikoje. Jis  4 kartus  buvo  išvykęs  į  Šiaurės  Ameriką , kartą  į  Pietų  Ameriką - Argentiną . Ten  sunkiai  dirbo; plieno lydymo  gamykloje,anglies  kasykloje,skerdyklose. 1910 m  už  uždirbtus  pinigus  iš  Brokštėnų  dvaro  nusipirko  gražų  ir  visais  atžvilgiais  patogų  žemės  sklypą. Žemės  sklype  pastatė  gyvenamą  namą , kitus  5  pastatus . Iškasė  2  prūdus,kanalą  į durpyną , įrengė  užt- vanką  tvenkiniui. Statybos  su  pertraukomis  vyko  7  metus  iki 1917 m. Povilui  išvykus  dirbti  į  Ameriką  jo  žmona  Kazimiera  organizuodavo  visus  ūkio  darbus  bei  vadovavo statyboms. 

1938 m. Povilas  žemę  dovanojo  jauniausiam  sūnui  jaunajam  ūkininkui  Alfonsui  Bendikui. Jis kartu su motina, vėliau  su žmona  Stanislava  dirbo žemę , kitus ūkio darbus. Jų šeima išaugino 5 vaikus : Tomą 1944 m.g., Benjaminą 1947 m. g., Alfonsą 1949 m. g., Aloyzą 1850m. g., ir Augenijų 1953 m. g. 1949 m.  kolūkis  nusavino  žemę,sodą  prie  svirno, jaują,tvartą. Vėliau  šios  pastatus, kad  šeima  negalėtų  naudotis, privertė  nugriauti  ir  pardavė  kaip  malkas. Tokia  to laikmečio realybė, nuosavybė buvo ribojama.

1961m. - 1962 m.  Alfonso  Bendiko  iniciatyva  didelė  žemės  sklypo  dalis  buvo  užsodinta  vaismedžiais. Alfonsas  iki  pat  pensijos  dirbo  sodo  darbus, plėtė  sodus  ir  kitose  vietovėse, teikė  konsultacijas  žmonėms  jų  priežiūros  klausimais. 1970 m.  Alfonsas įrengė užtvanką ir savo žemę, sodybą  papuošė dar vienu gražiu vandens  telkiniu .

1993 m. žemę,sodą , tvenkinius  susigražino atgal . Vienas  pirmųjų  rajone  įregistravo  valstiečio  ūkį . O 1998 m.  žemę  nuosavybės  teise  jau  įsiregistravo  sekančios   kartos  atstovai  Alfonso  Bendiko  vaikai . Tikėkimės, kad  Bendikų  šeimos  atstovai  ir  ateityje  garbingai  saugos  protėvių  nuveiktus  darbus , gerbs jų  atminimą  ir  įgyvendins  savo  svajones  šioje  žemėje,dar  ne  vieną šimtmetį .

2012 m. pažymint ūkio 100 m. jubiliejų pasodintas ąžuoliukas, pastatytas,  atminimo akmuo, rūpintojėlio skulptūra. 

Obelynas,Kasiliauskinė(žr.žemyn)

Šioje Obelyno miško apsuptoje žemėje ir daugiau kaip 100m. sulaukusioje troboje Bronės ir Antano Kasiliauskų šeimoje užaugo 4 vaikai ; dukros Bronė , Genutė , Aldona ir sūnus Petras. Šeima anksti per nelaimingą atsitikimą neteko vyro ir tėvelio. Žemė ir miškas buvo tikri visos šeimos pagalbininkai ir maitintojai.

Užaugę vaikai išsiskirstė ir gyvena kitose vietovėse. Šio metu ūkyje gyvena ir tėviškės grožį puoselėja vyriausioji Kasiliauskinės atžala Bronė Kasiliauskaitė - Jankauskienė.

 Tūbinių vaizdas iš aukštai.

Su Tūbinėmis susijusi didelė dalis giminės istorijos.Gimimai,krikštas,pirmoji kumunijos,mokykla, vaikystė,gyvenimo pradžia ir pabaiga.Daug gimines kartų ir giminės narių palaidota Tūbinių kapinėse.

---

---

     

    

 

Apie galimus gimines

 

---