Įvykiai - Naujienos

Gerb. Svetainės lankytojai,

2019 09 01d  įvyko Tūbinių istorinės atminties stelų atidengimo šventė. Tai ankstesniojo, 2015 m. atstatyto Tūbinių LDK Vytauto paminklo tąsa įamžinant garsius kraštiečius, pasižymėjusius darbuose ir kovose dėl savo krašto žmonių ir Lietuvos laisvės. Džiaugiamės kad istorinėje šventėje dalyvavo daug bendruomenės narių ir kraštiečių, atvykusių iš kitų miestų.

Trumpa Tūbinių istorijos apžvalga ir kita atminties stelų atidengimo šventės medžiaga skelbiama skyrelyje Paminklo atstatymas.

Filmuotą medžiagą galima pažiūrėti Stepono Kubecko filmuke "Žemaitija žavi didžiūjų žygiais"

Atminties_stelų_aprašas_psl.1.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.2.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.3.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.4.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.5.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.6.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.7.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.8.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.9.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.10.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.11.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.12.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.13.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.14.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.15.jpg

Atminties_stelų_aprašas_psl.16.jpg

 


 

Tūbinių atminties stelų istorinių aprašų autoriaus A. Bendiko pasisakymas stelų atidengimo šventėje.

Sveiki visi, garbingi svečiai, kraštiečiai, tūbiniškiai, susirinkę čia, Tūbinių istorinės atminties paminklo stelų atidengimo proga.

Esame ypatingoje Tūbinėms vietoje. Šią vietą pavadinčiau laisvės vieta. Tokia vieta tarpukaryje Tūbinėse buvo prie senojo Nepriklausomybės paminklo, kur  vyko iškilmingi mitingai, švenčiamos Lietuvos Nepriklausomybės šventės. Sovietinių vandalų ji buvo suniokota, nugriautas paminklas.

Šiandien vėl turime tokią vietą bendruomenės aikštėje, šalia atstatyto Tūbinių LDK Vytauto paminklo, kuriame užfiksuotos svarbios Lietuvos laisvei datos: LDK Vytauto mirties 500 m. sukaktis, 1918 vasario 16-oji, 1990m kovo 11-oji. Tai reikšmingos datos po daug metų grąžinusios Lietuvą į  pasaulio valstybių tarpą.

Vakar buvo Rugpjūčio 31-oji. Lietuvoje šią dieną švenčiama Laisvės diena.

Lygiai prieš 26 metus iš Lietuvos oficialiai išvesta okupacinė kariuomenė, kuri iki tol buvo užėmusi beveik 500 karinių objektų ir 65 433 h Lietuvos žemės. Dar 1989 metais Lietuvos laisvės Lygos iniciatyva pradėti rinkti ir su Sąjūdžio parama viso surinkta 1,65 mln. parašų, su reikalavimu išvesti okupacinę kariuomenę. Šiandien turime Laisvą Lietuvą, neribojamą „geležinių“ sienų, žmonės neskirstomi į pirmarūšius, antrarūšius ir trečiarūšius, mums nebegresia Sibiras. Deja, dar visai nesenai tokios laisvės neturėjome.

Kad skaudi praeitis nebūtų pamiršta Tūbinėse, šiandien atidengiame paminklą istorinei atminčiai.

Kas  užrašyta ant Tūbinių Atminties Stelų plokštumų?

Ant stelų pavaizduota laisvės tema: kova dėl laisvės ir išlikimo, kova dėl fizinės ir dvasinės laisvės. Ant stelų užrašyti vardai tų žmonių, kurie dėl laisvės dirbo ir aukojo savo gyvenimą.

Kad atskleisti laisvės idėją, kuri jungia visas tris stelas, pasinaudosiu žodžiais ir mintimis žmonių, kurių pavardės ant granito ir yra užrašytos. Šie žodžiai atspindi meilę savo kraštui, pažiūras ir pasiaukojimą dėl savo išsikeltų kilnių tikslų.

PIRMA STELA

  • Lenkijos ir Lietuvos 1830-1831 m. sukilimas ir jo dalyviai, kraštiečiai dvarininkai, kartu su bendražygiais kovoję dėl laisvės ir praradę dvarus, bei galimybę gyventi savo žemėje.

Steloje įamžinti apylinkės dvarų savininkai Anupras Jacevičius , Juozapas Rimkevičius ir jų bendražygis, sukilimo pirmininkas Vladimiras D. Gadonas. 1841 m. rudenį surašytame tekstamente, be kita ko, Vladimiras D. Gadonas, būdamas toli nuo tėvynės, pageidavo, kad į jo karstą būtų įberta sauja gimtos žemės iš Žemaitijos, nuo Baltijos kranto. Ant jo paminklo užrašyta:

„Kai Dievas prikels kape užmigdytą Tėvynę,  Kraštieti ! Surink mano pelenus ir palaidok Žemaitijoje“.

Šiemet minima Žemaitijos 800 metų sukaktis nuo 1-jo jos paminėjimo. Būtent Žemaitijoje vykusiuose įvykiuose labiausiai pasižymėjo kraštiečiai, Tūbinių bei Dargalių dvarų savininkai, tapę 1931 metų sukilimo Žemaitijoje vadais.

ANTROJI STELA

  • BAŽNYČIOS STATYTOJAI TEKLĖ IR IGNOTAS JACEVIČIAI

Šiemet minimos Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčios bei kalvarijų statytojo Ignoto Jacevičiaus 190-sios mirties metinės.

Dėka Ignoto Jacevičiaus įžvalgos ir didžiulės visos jo šeimos aukos prasidėjo žinomesnė Tūbinių istorija XIX a pradžioje, pastačius bažnyčią ir Šventojo Kryžiaus kelio kalvarijas.

  • PRELATAS IŠ DARGALIŲ STASYS ŽILYS, BAŽNYČIOS DARBININKAS ROMOJE IR VATIKANE.

Prelato dvasinį veidą atskleidžia jo sukurtos eilės:

Man rūpi kelt kitus ir kilti,

O jis tik saugo mintį šaltą

Savy ženklus žmogaus iškaltus. 

Stovėjau aš prie obelisko

Ir apmąsčiau jo amžių seną.

Kaip aš, taip jis, netekęs visko,

Kaip aš, taip jis tremty gyvena.

Abu mes žvelgiam į tolybę,

Gimtos šalies dangaus ištroškę.

Stasys Žilys, kilęs iš Dargalių k. jau sulaukė 95m. amžiaus. Jis daugybę metų, šv. Kazimiero Kolegijoje Romoje, pasitinka į mokslus atvykstančius Lietuvos bažnyčių kunigus ir Vatikane besilankančius kraštiečius. Stasys Žilys ruošė šventajį tėvą Joną Paulių II-jį, vizito Lietuvoje metu, kalbti lietuviškai.  

KUNIGAI, PASIŽYMĖJĘ PARAPIJOS IR VISUOMENĖS VEIKLOJE IR, DĖL NESITAIKSTYMO SU TIKĖJIMO PRIESPAUDA SOVIETMEČIU ŽIAURIAI NUKENTĖJĘ.

  • KUNIGAS STASYS AUŽBIKAVIČIUS(1885-1950), ŠAULYS, ŽYDŲ GELBĖTOJAS, KANKINYS.

2019 metais švenčiamas Šaulių sąjungos įkūrimo 100-sios metinės. Šventė ypač reikšminga Tūbinėms prisimenant,  kad Tūbinių šaulių būrio nariai, tarp jų kun. St. Aužbikavičius, viso apie 35 žmonės, tarpukariu buvo aktyviausia bendruomenės dalis, priėmusi šaulio priesaiką. Iškilmingi priesaikos žodžiai, kuriuos 1938 m. tarė stojantieji į šaulių būrį, prisaikdinant kunigui Stasiui Aužbikavičiui, skambėjo:

"Aš ...(vardas pavardė), tvirta valia ir visa siela prižadu ginti, ligi būsiu gyvas, Tėvynės Lietuvos nepriklausomybę, naikinti priešininkus visomis karo priemonemis ir nesiliauti kovojus, kol bent vienas priešininkas bus Lietuvos žemėje."

Kunigas Stasys Aužbikavičius 1950 m. stribų buvo žiauriai nužudytas Kaltinėnuose.

  • KUN. DOMININKAS MASIULIS(1907-1944), Tūbinių parapijos įkūrėjas, "Tūbinių parapija" laikraščio leidėjas

Tūbinių bažnyčios klebonas, kun. D. Masiulis 1937 m. Vyskupo Justino Staugaičio pavedimu kūręs Tūbinių parapiją, buvo šiltas žmogus, užsitarnavęs ypatingą parapijiečių pagarbą, vedė tikybos pamokas vaikams Tūbinėse ir aplinkinėse mokyklose. 1938m. jis pradėjo leisti mėnesinį katalikišką laikraštuką "Tūbinių parapija". Šiam tikslui jis rinko medžiagą, redagavo, taip pat rūpinosi leidinuko spausdinimu, bei platinimu. 1938 m leidinuko "Tūbinių parapija" pirmame, lapkričio mėn. numeryje kun. D. Masiulis šiltais žodžiais kreipėsi į  tikinčiuosius ir visus parapijos žmones.


Tūbinių parapija1  Kun Masiulio palydos iÅ¡ TÅ«binių1, 1940m.jpg

"Sudiev mieliems tūbiniškiams! Nors gailiu, bet reik jus palikti,1940-IV-24"

Tai D. Masiulio užrašas ant nuotraukos, paliktos prisiminimui mieliems parapijiečiams. Palydėti savo kunigo prie bažnyčios susirinko daugybė žmonių. Kunigas D. Masiulis iš Tūbinių iškeltas į Vėžaičius, kur 1944 08 18 d. važiuodamas dviračiu žuvo po rusų kariškių automobilio ratais. Įrašas granito plokštėje su D. Masiulio pavarde, atsirado simboliniais metais. Šiemet, rugpjūčio 18 d. sukako 75 m nuo jo tragiškos mirties dienos.

  • Kunigas Antanas Jurgaitis(1926-2014), kovotojas prieš tikėjimo priespaudą, politinis kalinys   

Kun. A. Jurgaitis, pokario metais ragino jaunimą nestoti į sovietinę komjaunimo organizaciją, kartu su parapijiečiais Tūbinėse organizavo įspūdingas Velykų švenčių procesijas su "kristaus kareivių" sargybomis. Tai nepatiko sovietinei valdžiai, kunigas iš Tūbinių buvo skubiai iškeltas. Vėliau, sumontavus bylą, išvežtas į Sibiro lagerius.

KRAŠTIEČIAI, KULTŪROS IR POLITIKOS VEIKĖJAI AMERIKOJE IR LIETUVOJE.  

2019-ieji LR Seimo paskelbti Pasaulio Lietuvių Metais. Džiaugiamės prisidėdami prie šventinių renginių, pagerbdami ir įamžindami kraštiečius, Amerikos lietuvius, Leonardą Šimutį ir Vytautą Radžių.

Seimo nutarime, dėl pasaulio lietuvių metų paskelbimo, pabrėžiama, kad lietuvių išeivijos veikla istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo, tradicijų ir tautinės tapatybės išsaugojimo srityse, prisidėjo prie šiuolaikinės moderniosios Lietuvos valstybės sukūrimo. Taip pat išskiriamas šios bendruomenės indėlis atkuriant Nepriklausomą Lietuvos Valstybę. Iškilūs kraštiečiai, L. Šimutis ir V. Radžius ir daugelis kitų, apsigyvensių Amerikoje rūpinosi ne tik savo gerove, bet ir lietuvių emigrantų kultūriniu gyvenimu, o svarbiausia, niekada nepamiršo klastingo priešo okupuotos savo tėvynės Lietuvos.

  • LEONARDAS ŠIMUTIS(1892–1975) POLITIKOS IR KULTŪROS VEIKĖJAS, AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS (ALT'O) PIRMININKAS.

1940 m. kartu su lietuvių delegacija L. Šimutis dalyvavo pas JAV prezidentą F. D. Ruzveltą, 1953 m. pas JAV prezidentą D. Eizenhauerį. Jo iniciatyva JAV Kongresas pradėjo tirti Lietuvos, Latvijos, Estijos prievartinį inkorporavimą 1940 metais į TSRS. ALT'a talkino šį tyrimą vykdžiusiam JAV Kongreso sudarytam Ch. J. Kersteno komitetui.  

Kraštiečio, ilgamečio Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininko, Leonardo Šimučio mintys apie tėvynę, dėl kurios laisvės kovos jis paskyrė visą savo gyvenimą.

Tėvyne, aš laukų išsilgau,  
Išsilgau tėviškės daržų, 
Ir veidą ašaromis vilgau, 
Išsilgau girių ir beržų.

Ir vieškelių, kur ved bažnyčion, 
Vingiuotų per laukus takų. 
Kad bent sapne aš juos matyčiau! 
Ilgiuos jaunystės aš laikų. 

Leonardo Šimučio sūnus L. Šimutis(1920-2002), vykdydamas tėvo valią, ypatingai reikšmingą savo tėvo daug metų kauptą Amerikos lietuviškosios veiklos archyvą perdavė Lituanistikos  tyrimų ir studijų centrui, Čikagoje(Lithuanian Research and Studies Center).

  • VYTAUTAS RADŽIUS (1925-2013) JAV LIETUVIŲ KULTŪROS IR VISUOMENĖS VEIKĖJAS.

Už savo įvairiapusišką ilgų dešimtmečių darbą  Lietuvos ir išeivijos naudai, 2003 metais Vytautas Radžius apdovanotas LR ordinu" Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi.

TREČIOJI STELA

  • NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ 1919-1920 M. TŪBINIŲ KRAŠTO SAVANORIAI, LĘMIAMU VALSTYBEI METU RIZIKAVĘ GYVYBE, KAD SU GINKLU APGINTI LIETUVOS VALSTYBĘ.
  • Viso ant stelų įamžinami 7 Tūbinių apylinkių savanoriai apdovanoti Lietuvos Valstybės savanorių kūrėjų medaliais. Net penki vyrai savanoriais ginti tėvynės Lietuvos  išėjo iš Kalniškių k.

Daugiausia iki šių dienų žinių surinkta apie savanorį iš Kalniškių k.  Antaną Petroką, kuriam buvo skirtas valstybinis apdovanojimas Vyties Kryžius. Artimieji, ypač jo dukra Vladislava Sankalienė, išsaugojo visus Lietuvos Valstybės savanoriui  A. Petrokui skirtus apdovanojimus ir daugumą dokumentų. Po karo sovietinės valdžios A. Petrokas buvo suimtas, tardomas ir 10-čiai metų įkalintas Vorkutos lageriuose su tolimesne tremtimi. Į Lietuvą grįžo 1956 m. , reabilituotas 1990 m.

4-ojo pėstininkų pulko Savanorio Antano Petroko pristatymas apdovanojimui:

   Petroko_pristatymas_apdovanojmui.jpg Vlada Sakalauskienė didžiuojasi išsaugojusi savo tėvo LR Savanorio kūrėjo apdovanojimus ir dalį dokumentų1

Artimieji taip pat išsaugojo dainų posmus, kuriuos dainavo A. Petrokas ir kiti lietuviai, Vorkutos kaliniai. Tai liūdijimas tos kančios, kurią patyrė A. Petrokas ir kiti lietuviai, nenusilenkę okupantui. Daugelis A. Petroko likimo draugų mirė  kalėjime ir į tėvynę nebesugrįžo.

Aktualios Tūbinių krašto politinių kalinių, tremtinių ir partizanų kovos įamžinimo temos kol kas liko nepaliestos. Ūkininkų Radžių, negrįžusių iš tremties, Petro Gumuliausko, Petro Dapkaus, mirusio sovietiniame kalėjime, Petkų, mokytojų Jono Peleckio, Antano Račkausko, A. Tverijono, P. Drukteinio, A. Kauliaus, žuvusių partizanų ir daugybės kitų, pokaryje nukentėjusių atminimas  turėtų būti žinomas, gerbiamas ir atitinkamai įamžintas. Kad ši tema būtų užbaigta ir įgyvendinta, reikia ne tik istorinės medžiagos bet ir tinkamos idėjos, ir rėmėjų, prisidedančių prie šios iniciatyvos.

Esu be galo dėkingas visiems visiems pasidalinusiems savo archyvais, giminių albumų nuotraukomis, prisiminimais, atidariusiems savo duris ir širdis, kad Tūbinių krašto istorija būtų prikelta atminimui. Tik dėka Jūsų visų ji gali būti daugiau žinoma,  įamžinta ir išlikti ateities kartoms. Ačiu!

Augenijus Bendikas, 2019 09 01d