|
Pajėrubynis Istorinės knygos, išgirsti prisiminimai, archyvų dokumentai padeda gauti duomenų apie protėvių gyvenamuosius kaimus, jų gyventojus, tikėjimą, istorinį laikmetį, politinę situaciją, ir ūkinę veiklą, kaip gyveno ir užaugino dideles šeimas. Pajėrubynio k. istorija nėra plačiai aprašyta, nebuvo ir dabar nėra čia daug gyventojų ir sodybų. 1845-1847m Žemaitijos Vyskupystės gyventojų sarašuose, kuriuos sudarė Šilalės bažnyčios kunigai, galima rasti tik Kiaukų kaimą. 1867 m. Šilalės Valsčiaus gyventojų statistikoje randame aprašytą Pajėrubynio vienkiemį, kuriame gyveno 15 asmenų. Pajėrubynis kaip atskiras kaimas matomai atsirado daugėjant gyventojų ir plečiantis Kiaukų k. Kaimą sudaro buvęs vienkiemis ir atokiau nuo Kiaukų esančios sodybos daugumoje išsidėsčiusios vakariniame Jėrbyno upelio krante. Rozalija Dajoraitė Rekašienė, buvusi Pajerubinio k gyventoja, atvykusi iš Amerikos 1938 metais, kartu su dukra Filomena , vaizdžiai aprašė savo įspūdžius, ką pamatė gimtajame Pajerubinio kaime ir Lietuvoje.  JAV lietuvių laikraštis "Draugas", 1938-10-31.
Senojo Pajėrubynio vienkiemio gyventojai. Pajėrubynio vienkiemio, dar soda vadinamoje vietoje nuo pat seniausiūjų laikų, gal nuo 1800 m gyveno gausi Bendikų šeima. Duomenų apie ją randame Lietuvos Valstybinio Istorijos archyve(LVIA) saugomose, Šilalės parapijos bažnytinėse knygose, gimimo, santuokų ir mirties registruose. LVIA sudarytoje genealoginėje lentelėje, pateikta Bendikų giminės genealogija(lentelėje paryškinta). Vyriškoji Bendikų giminės linija per dvi giminės kartas paplito per jauniausiūjų sūnų palikuonis. Tokios pirminės žinios buvo girdėtos iš tėvų, o patvirtinti padėjo informacija gauta iš arhyvo pateiktų dokumentų.
Dokumentuose taip pat galima rasti duomenų apie krikštą, kas buvo krikšto tėvai, apie vedybas, kas buvo sutuoktuvių liūdytojai, apie gyvenimo trukmę, nuo kokių ligų mirė, kur palaidoti, ką paliko išėjusieji iš šio pasaulio. Tadas Bendikas, (datos nežinomos) Judita Šlažaitė (1777 - 1833) Lietuvos Valstybinio Istorijos archyvo duomenimis prosenelis Antanas Bendikas (1816-1875m) kilęs iš Tado Bendiko (gimimo ir mirties datos nežinomos) ir Juditos Šlažaitės (1777 - 1833), 6 asmenų (3 brolių ir 3 seserų) šeimos. Abu jie dokumentuose minimi kaip Kiaukų kaimo gyventojai. Vyriausias sūnus Tadas g. 1814 metais, gyveno tik 45 metus, mirė 1860 metais. Apsivedęs Apoloniją Brazauskaitę 1852 metais vaikų nepaliko. Trečiasis sūnus Aleksandras g. 1822 metais, tačiau daugiau jokių duomenų kol kas neaptikta. Antanas Bendikas (1816-1875) Eleonora Jacevičiūtė(1826-1890) Archyvo pateikta genealoginė lentelė liūdija, kad Tado sūnus Antanas 1843-aisiais metais vedė Eleonorą Jacevičiūtę, kitur - Judžentovna(1826-1890) ir susilaukė net vienuolika vaikų, senelio Povilo Bendiko brolių ir seserų.
Antano Bendiko 26m ir Eleonoros Jacevičiūtės 18m vedybų registravimo 1843 11 09 d. įrašas, Šilalės bažnyčios sutuoktuvių registravimo knygoje(LVIA). Povilo Bendiko gimimo registravimo įrašas, 1867m vasario 11d. Didelė šeimyna gyvenusi Pajėrubynio vienkiemyje užfiksuota Šilalės Valsčiaus statistikoje 1867-ais metais. Šilalės parapijos gyvenviečių ir gyventojų katalikų surašyme, gyvenamoji vieta prie Jerubino upelio aprašyta kaip Pajerubinio vienkiemis, kuriame gyveno 15 gyventojų. Reikia manyti, kad tai ir buvo didelė, net 9 vaikus tuo metu jau auginusi Antano Bendiko šeima, vienkiemyje gyvenusi kartu su kitais artimaisiais. Vaikų amžius surašymo metu buvo: Povilas 1m, Pranciškus 3m, Pranciška 7m, Liudvika 9m, Kazimieras 11m, Antanas 14m, Ona 17m, Marijona 19m, Ieva 22m. Marijona arba Ieva galėjo būti jau vedusios ir vienkiemyje gyventi kartu su tėvais. Tuo pat metu labai gyvybingame Kiaukų kaime viso 27-iuose kiemuose gyveno 335 gyventojai, vidutiniškai net po 12 žmonių, viename kieme. Iš dokumentų sužinome, kad: vyriausias sūnus Vincentas gimęs 1846 metais, mirė nesulaukęs nė metų. Povilas, gimęs 1867m, šeimoje buvo jauniausias sūnus. Viso pilnametystės sulaukė 4 broliai: Antanas, Pranciškus, Kazimieras ir Povilas. Antanas mirė 1880 metų lapkričio 28d. nesulaukęs nė trisdešimties. Jis vos prieš pusmetį, 1880m vasario 5-ją, buvo sukūręs šeimą. Prosenelė Eleonora, savo pirmą vaiką dukrą Ievą pagimdė būdama 19 metų, o paskutines dukros Eleonoros susilaukė jau būdama 44 metų.
Pajėrubynio k gyventojai Kazimieras ir Povilas Bendikai. Iš kairės Kazimieras, dešinėje jo brolis Povilas, apie 1886-88m. Šios, senūjų Bendikų brolių nuotraukos originalas labai neryškus. Blankiame fone daugiau kaip prieš 135m užfiksuotos figūros buvo vos matomos, todėl retai užkliūdavo mums Povilo anūkams. Tikrasis vaizdas atsiskleidė tik 2015 m, paryškinus šiuolaikinėmis priemonemis. Akis užkliūva už Povilo liemenės kilpoje užtvirtintos kišeninio laikrodžio grandinės, kuri randama ir kitose senose nuotraukose. Tuo laiku laikrodžio nešiojimas galėjo pabrėžti brolių ir tam tikrą visuomeninę padėtį. Švarkuose įsegtos gėlės liūdija, kad proga nuotraukai greičiausiai buvo vestuvės giminėje. Išliko prisiminimuose tėvo teiginys, kad šioje nuotraukoje senelis Povilas stovi su savo broliu.
Pranciškus(?) Bendikas(1864-1917). Nuotraukos iškarpoje paryškinta jau kitaip įsegto nešiojamo kišeninio laikrodžio grandinė. Bendiks Amerikoje! Taip tvirtino, vyriausia iš giminės amžiumi, virš 90-ties metų sulaukusi Povilo Bendiko anūkė Bronė Mačaitienė, senojoje Bendikų sodyboje išsaugojusi šią istorinę nuotrauką. Tai spėjama Povilo brolis Pranciškus.
Populiarus aprangos aksesuaras, kišeninio laikrodžiograndinė, XVIIIa pabaigoje buvo kokybiškas juvelyrinis dirbinys, gaminamas iš sidabro. Kazimieras Bendikas, Čikaga, 1887m. Ši nuotrauka jau turi 135 metus. Ji gerokai nukentėjusi nuo metų naštos, tačiau, kitoje pusėje išsaugoti visi foto studijos rekvizitai. Pagal juos nebuvo sunku išsiaiškinti, kad nuotrauka pagaminta tarp 1886 ir 1888m. Būtent šiame laiko tarpe J.B.Scholl studija veikė St Halsted gatvėje Nr. 547. Tokiu būdu sužinome kad 31 m Kazimieras šiuo metų laikotarpiu jau buvo emigravęs į Ameriką. Pagal pasakojimus trys broliai keliavo į Ameriką. Emigrantus vežusių laivų keleivių registravimo duomenimis, Povilas turėjo net 5-ias, Kazimieras dvi keliones į Ameriką. Pranciškaus užfiksuotų kelionių dokumentuose kol kas neaptikta. Daugiau duomenų apie Bendikų keliones į Ameriką pateikta skyrelyje "Tūbinių istorija".
Užrašas ant akmeninio kryžiaus Tūbinių kapinėse skelbia, kad čia palaidoti: "Kazimieras ir Pranciškus Bendikai", 1918 m. Užrašai užrašyti senovinėmis rašytinėmis raidėmis.
LVIA-1916m Pranciškaus Bendiko mirties ir LVIA-1817m Kazimiero mirties registravimo įrašai bažnyčios registravimo knygoje.
Kazimieros Vištartaitės ir Povilo Bendiko sutuoktuvės. Čikaga, 1899m, balandžio 24 diena. Ši nuotrauka, kartu su kitais dokumentais, ilgus metus saugojo mažai žinomą senelio Povilo šeimos istoriją. Praėjo ilgi, net dešimt emigracijos metų, kol Povilas pirmą kartą, po varginančios kelionės laivu, 1900-aisiais metais, kartu su jauna šeima grįžo į gimtąsias vietas Pajėrubynio k. Vienkiemyje, kur gyveno Antano Bendiko šeima, vėliau sūnus Povilas, jo broliai ir seserys, stovejo dvi trobos ir daug ūkinių pastatų.
Apie 1906-uosius metus Povilas, sodybos kieme pastatė ir pašventino iki šių dienų dar tebestovintį kryžių. Daug metų vyriausioji dukra Zofija, kuriai tuo laiku jau buvo keleri metai, prisiminė šią kryžiaus šventinimo ceremoniją ir ilgą kunigo sutaną, į kurią šventinimo metu laikėsi įsikibusi.
Jonas Bendikas. Bronislava ir Zofija Bendikaitės apie 1922m 1908 m. Povilas, po 10 ties metų emigracijos, jau planavo savo ūkį, pirko žemę. Dar tais pačiais metais dar viena tolima kelionė į Ameriką. Iš jos sugrįžus 1912 metais, prasidėjo naujojo ūkio statybos Brokštėnuose.
P. Bendiko šeima apie 1925 m. Netrukus vyriausias sūnus Jonas(stovi kairėje) pasuks tėvo emigranto pedomis. Tai gal bus paskutinė šeimos nuotrauka daryta, kol šeima dar gyveno Pajerubynio vienkiemyje. 1927 m. jis iškeliaus į Kanadą ir bendrauti su šeima galės tik laiškais, kuriuose atsispindės didelė gimtinės ir šeimos nostalgija. Saityti skyrelyje "Tūbinių emigrantai" Kazimieros Vištartaitės Bendikienės genealogija  Vištartai gyveno Balsių kaime ir Emigracijos sunkumus patyrė jau nuo XVIIIa 8-ojo dešimtmečio.
Jurgio, g. 1847m ir Petronėlės Gudauskaitės, g. 1860m Vištartų šeima Amerikoje, apie 1890. Nuotrauka daryta Amerikos Vakarų Virdžinijos valstijos Clarksburgo miesto atelje, išsaugota Pajerubinio kaimo sodyboje, kur gyveno Povilo Bendiko šeima. Panašu, kad tai Povilo Bendiko uošvių Vyštartų šeima. Vyriausioji dukra , stovinti dešinėje Kazimiera Vyštartaitė, g. 1881m. 1899m. Čikagoje susituokusi su P. Bendiku. Berniukas stovintis kairėje paauglys brolis Jurgis, g. 1885 m.  Proseneliai, Kazimieros ir Jurgio tėvai: Jurgis Vyštartas(1947-1924) ir Petronėlė Gudauskaitė Vyštartienė(1860-1926), apie 1920 m.
Manoma, kad prosenelis Jurgis Vištartas (vyresnysis) su šeima Ameriką išvyko apie 1890 - 95-uosius. Vyriausiąjai dukrai Kazimierai tuo laiku buvo apie 10-15 metų. Vėliau, 1899-aisiais, būdama 18 m Kazimiera Čikagoje tapo Bendiko Povilo žmona.
Kazimiera Vištartaitė Bendikienė(1881-1952) Kazimiera, kartu su tėvais į Ameriką išvyko dar vaikas, o į savo uošvių, Bendikų namus Pajerubinio kaime 1900 metais sugrįžo kaip Povilo Bendiko žmona, atsiveždama savo vienerių metų pirmagimę Zofiją.
Jurgis Vištartas(1885-1959) Čikaga, apie 1910 m.
Sūnus Jurgis, g. 1885m, į Ameriką vyko du kartus, 1905 ir 1910 metais. Kelionių tikslas Westvilės miestelis, Ilinojaus valstijoje. Čia darbavosi daug kraštiečių iš Šilalės, Balsių ir Tūbinių.
Su šiuo, o gal ir dar ankstesniu laikotarpiu, siejama ir senovinė maldaknygė "Szaltinis" kurios savininkė Kazimiera Bendikienė iš Pajėrubynio sodos.
Pavardė, parašas ir metai 1913, užrašyti pirmame viršelio puslapyje liūdija, kad šiai Kazimieros maldaknygei jau daugiau negu 100 metų.
Įrašas knygelėje: "Kazimierai Bendikienei, iš sodos Pajerubinio". Maldaknygę giminės istorijai išsaugojo Povilo ir Kazimieros Bendikų proanūkė Liuda Vismantaitė iš Iždonų Povilas, su žmona Kazimiera, pasistatęs savo naująjį ūkį Brokštėnuose, pagal 1920 m. rašytinį susitarimą, Pajerubinio kaime buvusius pastatus ir dalį žemės, nuomai su būsima nuosavybės teise perleido savo pirmagimei, vyriausiajai dukrai Zofijai, apsisprendusiai tuoktis su Albinu Kauliumi.
Zofija Bendikaitė, 1920-aisiais ištekėjusi už Albino Kauliaus ir tapusi Kauliene, pagimdė net septynias dukras ir vieną sūnų Povilą. Gimusi Amerikoje, netikėtai kartu su šeima Zofija atsidūrė tėviškėje Pajerubinio kaime. Povilo tėvai jau buvo mirę, atitinkamai prieš 11 ir prieš 26 metus, seserys sukūrusios savo šeimas. Povilui su šeima sugrįžus iš emigracijos, čia tuo metu dar gyveno Povilo broliai: viengungis Pranciškus ir šeimą sukūręs, bet vaikų nesusilaukęs Kazimieras su žmona Ona. Sodyboje tuo metu buvo dvi trobos ir daug ūkinių pastatų.  Albinas Kaulius svečiuose pas būsimą uošvį Povilą Bendiką Brokštėnuose, 1920 m.
Sutarties dokumentas, kuriam 95 metai, tarp Povilo ir būsimojo žento Albino Kauliaus, išlikęs iki šių dienų. Jo turinys pagrindžia faktą, kad Povilas, būdamas jauniausias iš brolių šeimoje, nuosavybę Pajerubinio kaime įgijo iš savo tėvo Antano kaip įpėdinis. Jame, be kita ko, nurodoma, kad Povilas dukros šeimai perduoda savo iš tėvų paveldėto ūkio dalį: 9.5 dešimtinės žemės, trobą, didelį tvartą gyvuliams, tvartą su daržine, svirną, jaują, sklepą ir kepyklą. Numatytos ir tam tikros salygos turtą dar kurį laiką, nelaimės atveju, susigražinti, taip pat nurodyta suma 10 tūkstančių litų, kurią žentas turi sumokėti, kad ūkį perimti.
Susitarimo fragmentas apie Bendiko ūkio perleidimo dukros Zofijos, Kaulių šeimai, 1920 m.
Povilas patikėjo savo būsimuoju žentu ir netrukus, šalia jo brolio Kazimiero namų, vienkiemyje apsigyveno jauna Zofijos ir Albino Kaulių šeima.
Povilo broliai, viengungis Pranciškus ir Kazimiera buvo mirę atitinkamai 1916 ir 1917m. Kazimiero žmona Ona Bendikienė, prosenelių Bendikų troboje šalia Kaulių, gyveno iki savo mirties ~1930m.
Sodybos kieme, šalia daržinės, tarp besiganančių galvijų išdykauja Povilo anūkai, dukters Zofijos ir Albino Kaulių mažamečiai, apie vaikai, apie 1930 m.
Povilo sesuo Bronytė Bendikaitė(Fetingienė) 15m kairėje, 1924 m.
Povilo Bendiko vaikai, broliai ir seserys, bendramoksliai, 1926 m. Senasis protėvių Bendikų vienkiemis Pajerubinio kaime ir čia esančios sodybos, buvo svetingos giminėms ir palikuonims. Pas savo tetas, Povilo seseris, pusbrolius ir pusseseres, vykdami pakeliui į Brokštėnus, užsukdavo Povilo vaikai, giminaičiai, to paties Kiaukų krašto mokyklos draugai. Pajerubinio kaime. P. Bendiko vaikai, kartu su tetomis ir bendramoksliais, 1926m. Nuotraukoje nesimato suaugusių vyrų. P. Bendikas tuo metu buvo Argentinoje, todėl nuotraukoje tik tetos, dar gyvenančios Povilo seserys ir brolio Kazimiero žmona Ona(antroje eilėje antra iš kairės).
Moksleiviai prie Šilalės vidurines mokyklos. Jonas Bendikas 11m, viršutinėje eilėje 5-tas iš kairės. Ši nuotrauka, draugo dovanota Bronytei(Fetingėnei, g. 1909m), gal visus 90 metų buvo saugoma Brokštėnuose. Tai Šilalės vidurinės mokyklos klasė.
Moksleiviai, kartu su savo mokytojais Šilalėje. Mokslo metų pabaiga, 1926 m. Nuotraukoje Povilo dukra Bronislava, trečioje eilėje ketvirta iš dešinės, pirmoje eilėje pirma iš kairės Marija Bendikaitė. Išsaugotos kelios to laikotarpio nuotraukos, darytos mokslo metų Šilalės gimnazijos baigimo proga. Bendikaitė Zofija su vyru Albinu Kauliumi, 1938 m
Zofijos Bendikaitės ir Albino Kauliaus jungtuvių dokumento išrašas, išduotas 1945 m.  Zofija ir Albinas Kauliai apie 1930 m.
Susituokę 1920-taisiais metais, jaunieji apsigyveno gamtos prieglobstyje, Zofijos protėvių Bendikų ūkyje, kur prabėgo visas jų gyvenimas. Čia užaugino, į mokslus ir gyvenimą išleido aštuonis savo vaikus.
Pažvelgus į šias nuotraukas, kurioms jau per 70 metų, ausyse skamba vaikų klegesys, susiliejęs su gamtos garsais. Tiek čia daug gyvybės ir gamtos, o kur dar upelio Jėrubyno čiurlenimas pakalnėje.
Nuotraukoje Zofija su dukra Kazimiera prie šulinio apie 1938 m. Kitoje nuotraukoje Poviliukas su sese Kazimiera. Albino Kauliaus nešiotos klumpės, audimo staklių šaudyklė, rasta sodyboje ir pjautuvas linams, bei kiti buities reikmenys primena Pajerubinio vienkimio senovinę buitį ir ūkinę veiklą.
Duonkepė, spragilo pentis, "akiukas" daržams, šukos vilnai.
Grūdų krepšiai ir gelda skalbimui.
Senovinis svirnas, sodyboje statytas XVIIIa, turi išlikusių autentiškų detalių.
Senovinis šiaudais dengtas namas apie 1980 m buvo apmūrytas ir perstatytas.
Zofijos ir Albino Kaulių šeima apie 1932-1933 metus. Už tvoros matomas šiaudais dengtas tvartas gyvuliams ir trobos stogo fragmentas.
Bulviakasis
  Šilalės vidurinė, 1944 m. Adelė Kauliutė sėdi iš dešinės pirma              Albinas Kaulius su dukromis pakeliui į atlaidus Tūbinėse. Smėlėtu keliuku per Tūbinių mišką geriau eiti basam.
 Kazimieros Kauliūtės ir Vytauto Zarankos vestuvės, 1958 m. Sutuoktuvės vyko Tūbinių bažnyčioje. Nuotraukoje 1-oje eilėje iš kairės: Loreta Mačaitytė, Povilas Mačaitis, Salomėja Kauliutė, Stasys Zaranka (jaunojo brolis), Kazimiera Zarankienė(Kauliutė), Vytautas Zaranka, Stasė Zarankaitė (jaunojo sesuo), Juozas Zaranka, jaunojo pusbrolis.  Vyriausios Kaulių dukros, Zofijos Kauliutės(1921-1992) ir Stasio Mačaičio vestuvių šventės nuotrauka.
Iš kairės: Vidugiris, Zofija Vidugirienė Mačaitytė(Stasio Mačaičio sesuo, buvusi Kazimieros Kauliutės mokytoja), Zofija Mačaitienė (Kauliutė), Stasys Mačaitis.
Kaulių šeimos vyrai. Centre Albinas Kauliaus, kairėje sūnus Povilas, dešinėje anūkas Povilas Mačaitis.
 Šilalėje visa Kaulių šeima per dainų šventę, 1962m
 Bronė Mačaitienė(1924 - 2018m) giminės susitikime, 2012m. rugpjūtis.
Nuo ankstyvos vaikystės patyrusi sveikatos negalavimų Bronė Mačaitienė savo pavyzdžiu sveikiesiems parodė, kaip reikia kovoti už gyvenimą ir svarbiausia, neišduoti principų ir įsitikinimų. Vaikystėje stipriai susirgusi, Bronė, dažnai svečiuodavosi pas senelius Brokštėnuose. Kai visa šeimyna išeidavo prie ūkio darbų, ją sergančią palikdavo dviese su seneliu Povilu. Jis labai ją mylėjo, glausdavo prie savęs, pasakodavo įvairiausių istorijų apie gyvenimą, apie keliones ir pavojingą darbą Amerikoje.
Pasikeitus laikmečiui ir gražinant žemę savininkams Bronė daug padėjo pastangų kad žemė nebūtų išdalyta svetimiems, kovojo visais įmanomais būdais kad galėtų savarankiškai ūkininkauti. Pradėjus griūti seniesiems pastatams, ėmėsi naujo namo statybos. Dėl šių principų ją gerbė ir dėdė Alfonsas dažnai ją lankęs, kaimynai ir vietinė valdžia. Tarp gyvenime sutiktų žmonių buvo ir tokių kurių Bronė nenorėtų daugiau sutikti. Jai skauda širdį, kad gyvenimas dažnai einasi ne taip kaip norėtusi, kad atidavusi daug savo meilės ir šilumos augindama savo anūkus ir priglaustus šeimos narius, negauna tokios pat šilumos atgal, nėra ramybės senatvėje, o svarbiausia, nėra norinčio rimtai ūkininkauti, kad prakaitu aplaistyta protėvių žemė, išmaitinusi tiek daug giminės, turėtų patikimą šeimininką.
 Nuotraukos saugomos Bronės archyvuose jai primena ir istoriją ir jaunystės laikus.
Sodybos kieme tebestovi šeimos relikvija tapęs, apie 1906 metus Povilo statytas medinis kryžius, netoliese jau Povilo žento Albino Kauliaus sodinta eglė. Ją apkabinti susikibus reikia jau trijų žmonių.
  Po daug metų visada smagu gįžti į vaikystės ir jaunystės prisiminimus tėviškėje
Nuo prosenelio Antano laikų išlikęs autentiškas svirnas ir apie 1906 metus Povilo pastatytas ir pašventintas kryžius.
1972 metais čia, Pajėrubynio kaime Zofija ir Albinas laimingai sulaukė savo auksinių vestuvių, kurios vyko kartu su jauniausios dukros Salomėjos vestuvėmis. Visiems dalyvavusiems tai buvo nepamirštama šventė. Deja neužilgo po šių vestuvių Zofija paliko šį pasaulį. Albinas Kaulius šiuose namuose dar dešimtmetį pragyveno vienas. Skaudus likimas, kad jauniausioji Salomėja išėjo a. atilsio tais pačiais metais.
   Zofijos ir Albino auksinės vestuvės, kartu vestuves šventė ir jauniausioji dukra Salomėja.
  Tai buvo didelė šeimos ir giminės šventė, tačiau nepraėjus nei metams, Zofija Bendikaitė Kaulienė iš šio pasaulio išėjo visam laikui.
 Artimieji Zofijos laidotuvėse, 1972 metai.
Zofiją palydėjo sesuo Kazimiera Budginienė, brolis Alfonsas Bendikas, vyro brolis Adomas Kaulius ir vyras Albinas Kaulius.
Albino brolis mokytojas Adomas Kaulius su savo mokiniais Žilinų mokykloje, apie 1940 m. Rasti dokumentai apie gimines: 1989 m Povilo ir Kazimieros santuokos registravimo, 1900-ūjų ir 1910-ūjų metų įrašai Amerikos Gyventojų sarašuose(Cenzus 1900,1910), ir Jurgio Vyštarto peticija ir pažymejimas apie natūralizacią JAV 1890,1903,1905,1908 m laivų kelionių manifestai-keleivių sarašai 1913 m Kazimiero Bendiko iš Šilalės kelionė į New York-ą 1936 m Jono Aloyzo Bendiko individualus sienos kirtimas Detroito Jūrų uosto muitineje
Žemiau Jurgio Vistarto 1905 metų kelionės iš Hamburgo į New York laivu "Pretorija" manifestas. Kur jis irgi vaziavo pas uncke ( dedę ) Kasimir Lukoszus.
Keleivių saraše grazi kompanija 3 is Balsiu ir 1 is Kaltinenu. Kaip užrašyta visi vyko į Čikagą…
Paskutinis dokumentas iš giminės šakos Kanadoje mirusios Povilo Bendiko anūkės Alfonso dukterėčios Palmyros Kučinskaitės Testamentas, jos draugių, garbaus amžiaus Testamento vykdytojų, persiūstas į Lietuvą
Dokumentai, buvę labai svarbūs, išliko prisiminimui ir giminės istorijai
Kitas dokumentas, pagal kurį nuomos teise, o vėliau ir nuosavybės teise perleido žemę likusią jau po brolio Kazimiero Bendiko žmonos Onos mirties taip pat Zofijos ir Albino Kaulių šeimai. Ši sutartis jau patvirtinta notaro, o metai tie patys, kaip ir testamentas patvirtintas Alfonsui Brokštėnuose 1938-ieji.   |
