|
Pajėrubynis Istorinės knygos, išgirsti prisiminimai, archyvų dokumentai padeda gauti duomenų apie protėvių gyvenamuosius kaimus, jų gyventojus, tikėjimą, istorinį laikmetį, politinę situaciją, ir ūkinę veiklą, kaip gyveno ir užaugino dideles šeimas. Pajėrubynio k. istorija nėra plačiai žinoma ir aprašyta, nebuvo ir dabar nėra čia daug gyventojų ir sodybų. 1845-1847m Žemaitijos Vyskupystės gyventojų sarašuose, kuriuos sudarė Šilalės bažnyčios kunigai, galima rasti tik Kiaukų kaimą. 1867 m. Šilalės Valsčiaus gyventojų statistikoje randame aprašytą Pajėrubynio vienkiemį, kuriame gyveno 15 asmenų. Pajėrubynis kaip atskiras kaimas matomai atsirado daugėjant gyventojų ir plečiantis Kiaukų k. Kaimą sudaro buvęs vienkiemis ir atokiau nuo Kiaukų esančios sodybos daugumoje išsidėsčiusios vakariniame Jėrbyno upelio krante. Senieji Pajerubinio vienkiemio gyventojai Bendikai. Pajėrubynio vienkiemio, dar soda vadinamoje vietoje gyvenusios gausios Bendikų šeimos duomenų randame Lietuvos Valstybinio Istorijos archyve(LVIA) saugomose, Šilalės parapijos bažnytinėse knygose, gyventojų gimimo, santuokų ir mirties registruose. LVIA sudarytoje genealoginėje lentelėje, pateikta Bendikų giminės genealogija(lentelėje paryškinta). Įdomu, kad vyriškoji Bendikų giminės linija net per dvi giminės kartas paplito per jauniausiūjų sūnų palikuonis. Tokios pirminės žinios buvo girdėtos iš tėvų, o patvirtinti padėjo informacija gauta iš arhyvo pateiktų dokumentų.
Dokumentuose taip pat galima rasti duomenų apie krikštą, kas buvo krikšto tėvai, apie vedybas, kas buvo sutuoktuvių liūdytojai, apie gyvenimo trukmę, nuo kokių ligų mirė, kur palaidoti, ką paliko išėjusieji iš šio pasaulio. Tadas Bendikas, (datos nežinomos) Judita Šlažaitė (1777 - 1833) Lietuvos Valstybinio Istorijos archyvo duomenimis prosenelis Antanas Bendikas (1816-1875m) kilęs iš Tado Bendiko (gimimo ir mirties datos nežinomos) ir Juditos Šlažaitės (1777 - 1833), 6 asmenų (3 brolių ir 3 seserų) šeimos. Abu jie dokumentuose minimi kaip Kiaukų kaimo gyventojai. Vyriausias sūnus Tadas g. 1814 metais, gyveno tik 45 metus, mirė 1860 metais. Apsivedęs Apoloniją Brazauskaitę 1852 metais vaikų nepaliko. Trečiasis sūnus Aleksandras g. 1822 metais, tačiau daugiau jokių duomenų kol kas neaptikta. Antanas Bendikas (1816-1875) Eleonora Jacevičiūtė(1826-1890) Archyvo pateikta genealoginė lentelė liūdija, kad Tado sūnus Antanas 1843-aisiais metais vedė Eleonorą Jacevičiūtę, kitur - Judžentovna(1826-1890) ir susilaukė net vienuolika vaikų, senelio Povilo Bendiko brolių ir seserų.
Antano Bendiko 26m ir Eleonoros Jacevičiūtės 18m vedybų registravimo 1843 11 09 d. įrašas, Šilalės bažnyčios sutuoktuvių registravimo knygoje(LVIA). Antano Bendiko šeima, užfiksuota Šilalės Valsčiaus statistikoje 1867-ais metais. Šilalės parapijos gyvenviečių ir gyventojų katalikų surašyme, gyvenamoji vieta prie Jerubino upelio aprašyta kaip Pajerubinio vienkiemis, kuriame gyveno 15 gyventojų. Reikia manyti, kad tai ir buvo didelė, net 9 vaikus tuo metu jau auginusi Antano Bendiko šeima, vienkiemyje gyvenusi kartu su kitais artimaisiais. Vaikų amžius surašymo metu buvo: Povilas 1m, Pranciškus 3m, Pranciška 7m, Liudvika 9m, Kazimieras 11m, Antanas 14m, Ona 17m, Marijona 19m, Ieva 22m. Marijona arba Ieva galėjo būti jau vedusios ir vienkiemyje gyventi kartu su tėvais. Tuo pat metu labai gyvybingame Kiaukų kaime viso 27-iuose kiemuose gyveno 335 gyventojai, vidutiniškai net po 12 žmonių, viename kieme. Iš dokumentų sužinome, kad: Antanas, Pranciškus, Kazimieras ir Povilas, keturi prosenelio Antano sūnūs iš penkių, sulaukė pilnametystės. Vyriausias Vincentas gimęs 1846 metais, mirė nesulaukęs nė metų. Povilo Bendiko gimimo registravimo įrašas, 1867m vasario 11d. Povilas, gimęs 1867m, šeimoje buvo jauniausias sūnus. Prosenelė Eleonora, savo pirmą vaiką dukrą Ievą pagimdė būdama 19 metų, o paskutines dukros Eleonoros susilaukė jau būdama 44 metų.
Nuotraukoje Bendikai: Kazimieras(1856-1916) iš kairės ir Povilas, 1890 metai. Ši senūjų Bendikų brolių nuotrauka seniausia žinoma giminėje, išsaugota tarp jauniausiojo Povilo sūnaus Alfonso dokumentų. Nuotraukos originalas labai neryškus. Joje blankiame fone užfiksuotos figūros vos matomos, todėl retai užkliūdavo Povilo anūkams. Tačiau paryškinta nuotrauka, atskleidė vaizdą užfiksuotą daugiau, nei prieš 120 metų. Išliko prisiminimuose ir tėvų patvirtinimas, kad nuotraukoje senelis Povilas stovi kartu su savo broliu. Pagal nuotraukos gamybos būdą ir Povilo amžių, broliai tikėtina nusipaveikslavo išvykimo į Ameriką proga, 1886 metais.
Kazimieras Bendikas, St Halsted 547, Chicago, USA, apie 1887-88m Povilas turėjo tris pilnametystes sulaukusius brolius Antaną, Pranciškų ir Kazimierą, kurie už Povilą buvo vyresni. Pagal pasakojimus visi trys broliai Bendikai iš Pajerubinio ragavo emigranto duonos. Pagal atrastus emigrantus vežančių laivų keleivių registravimo duomenis, Kazimieras du kartus keliavo į Ameriką. Viena jo kelionė įvyko 1890-aisiais, kaip ir Povilo, kita 1913 metais. Pranciškaus užfiksuotų kelionių dokumentų kol kas neaptikta. Daugiau duomenų apie kelione į ameriką skyrelyje "Tūbinių emigrantai"
Pranciškus(?) Bendikas(1864-1917). Bendiks Amerikoje! Taip tvirtino, vyriausia iš giminės amžiumi, virš 90-ties metų sulaukusi Povilo Bendiko anūkė Bronė Mačaitienė, senojoje Bendikų sodyboje išsaugojusi šią istorinę nuotrauką. Nuotrauka gali būti daryta apie 1885-1990 m. Manoma, kad nuotraukoje senelio Povilo brolis Pranciškus. Švarką puošia ženklas, kaip ir ant švarkų, kur kitoje nuotraukoje broliai stovi dviese. Gal būt šis ženklas broliams buvo svarbus
Užrašas ant akmeninio kryžiaus Tūbinių kapinėse skelbia, kad čia palaidoti: "Kazimieras ir Pranciškus Bendikai", 1918 m. Užrašai užrašyti senovinėmis rašytinėmis raidėmis.
LVIA-1916m Pranciškaus Bendiko mirties
LVIA-1817m Kazimiero mirties
Kazimieros Vištartaitės ir Povilo Bendiko sutuoktuvės. Čikaga, 1899m, balandžio 24 diena. Ši nuotrauka, kartu su kitais dokumentais, ilgus metus saugojo mažai žinomą senelio Povilo šeimos istoriją. Praėjo ilgi, net dešimt emigracijos metų, kol Povilas pirmą kartą, po varginančios kelionės laivu, 1900-aisiais metais, kartu su jauna šeima grįžo į gimtąsias vietas Pajėrubynio k. Vienkiemyje, kur gyveno Antano Bendiko šeima, vėliau sūnus Povilas, jo broliai ir seserys, stovejo dvi trobos ir daug ūkinių pastatų.
Apie 1906-uosius metus Povilas, sodybos kieme pastatė ir pašventino iki šių dienų dar tebestovintį kryžių. Daug metų vyriausioji dukra Zofija, kuriai tuo laiku jau buvo keleri metai, prisiminė šią kryžiaus šventinimo ceremoniją ir ilgą kunigo sutaną, į kurią šventinimo metu laikėsi įsikibusi.
Jonas Bendikas. Bronislava ir Zofija Bendikaitės apie 1922m 1908 m. Povilas, po 10 ties metų emigracijos, jau planavo savo ūkį, pirko žemę. Dar tais pačiais metais dar viena tolima kelionė į Ameriką. Iš jos sugrįžus 1912 metais, prasidėjo naujojo ūkio statybos Brokštėnuose.
P. Bendiko šeima apie 1925 m. Netrukus vyriausias sūnus Jonas(stovi kairėje) pasuks tėvo emigranto pedomis. Tai gal bus paskutinė šeimos nuotrauka daryta, kol šeima dar gyveno Pajerubynio vienkiemyje. 1927 m. jis iškeliaus į Kanadą ir bendrauti su šeima galės tik laiškais, kuriuose atsispindės didelė gimtinės ir šeimos nostalgija. Saityti skyrelyje "Tūbinių emigrantai" Kazimieros Vištartaitės Bendikienės genealogija Vištartai iš Balsių
Jurgio, g. 1847m ir Petronėlės Gudauskaitės, g. 1860m(?) Vištartų šeima Amerikoje, apie 1890. Nuotrauka daryta Amerikos Vakarų Virdžinijos valstijos Clarksburgo miesto atelje, išsaugota Pajerubinio kaimo sodyboje, kur gyveno Povilo Bendiko šeima. Panašu, kad tai Povilo Bendiko uošvių Vyštartų šeima. Vyriausioji dukra , stovinti dešinėje Kazimiera Vyštartaitė, g. 1881m. 1899m. Čikagoje susituokusi su P. Bendiku. Berniukas stovintis kairėje paauglys brolis Jurgis, g. 1885 m.(tikslinama).  Proseneliai, Kazimieros ir Jurgio tėvai: Jurgis Vyštartas ir Petronėlė Gudauskaitė Vyštartienė, apie 1915 m.
Manome, kad prosenelis Jurgis Vištartas (vyresnysis) pirmas buvo nuvykęs Ameriką apie 1890 - 95-uosius, ir gal būt, namuose palikęs dvi mažąsias dukras, vyriausiąją Kazimierą, kuriai buvo apie 10 metų, vežėsi su savimi. Vėliau, 1889-aisiais, 18 m Kazimiera Čikagoje tapo Bendiko Povilo žmona.
Kazimiera, kartu su tėvais namus paliko ir išvyko į Ameriką dar vaikas, o į savo uošvių Bendikų namus Pajerubinio kaime 1900 metais sugrįžo kaip Povilo Bendiko žmona, atsiveždama savo vienerių metų pirmagimę Zofiją.
Jurgis Vištartas(1885-1959) Čikagoje, apie 1910 m.
Jurgis 1905 ir 1910 metais taip pat vyko į Ameriką. Kelionių tikslas tas pats Westvilės miestelis, Ilinojaus valstijoje. Čia darbavosi daug kraštiečių iš Šilalės, Balsių ir Tūbinių.
Su šiuo, o gal ir dar ankstesniu laikotarpiu, siejama ir senovinė maldaknygė "Szaltinis" kurios savininkė Kazimiera Bendikienė iš Pajėrubynio sodos.
Pavardė, parašas ir metai 1913, užrašyti pirmame viršelio puslapyje liūdija, kad šiai Kazimieros maldaknygei jau daugiau negu 100 metų.
Įrašas knygelėje: "Kazimierai Bendikienei, iš sodos Pajerubinio". Maldaknygę giminės istorijai išsaugojo Povilo ir Kazimieros Bendikų proanūkė Liuda Vismantaitė iš Iždonų Povilas, su žmona Kazimiera pasistatęs savo naująjį ūkį Brokštėnuose, pagal 1920 m. rašytinį susitarimą, pastatus ir dalį žemės Pajerubinio kaime, su būsima nuosavybės teise perleido valdyti savo pirmagimei, vyriausiajai dukrai Zofijai, apsisprendusiai tuoktis su Albinu Kauliumi.
Zofija Bendikaitė, 1920-aisiais ištekėjusi už Albino Kauliaus ir tapusi Kauliene padovanojo savo uošviams net septynias anūkes ir vieną anūką Povilą Gimusi Amerikoje, netikėtai kartu su šeima Zofija atsidūrė tėviškėje Pajerubinio kaime. Povilo tėvai jau buvo mirę, atitinkamai prieš 11 ir prieš 26 metus, seserys sukūrusios savo šeimas. Todel manoma, kad Povilui su šeima sugrįžus iš emigracijos, čia tuo metu dar gyveno Povilo broliai: viengungis Pranciškus ir šeimą sukūręs, bet vaikų nesulaukęs Kazimieras su žmona Ona. Sodyboje tuo metu buvo dvi trobos ir daug ūkinių pastatų.  Albinas Kaulius svečiuose pas būsimą uošvį Povilą Bendiką Brokštėnuose, 1920 m.
Sutarties dokumentas, kuriam 95 metai, tarp Povilo ir būsimojo žento Albino Kauliaus, išlikęs iki šių dienų. Jo turinys pagrindžia faktą, kad Povilas, būdamas jauniausias iš brolių šeimoje, nuosavybę Pajerubinio kaime įgijo iš savo tėvo Antano kaip įpėdinis. Jame, be kita ko, nurodoma, kad Povilas dukros šeimai perduoda savo iš tėvų paveldėto ūkio dalį: 9.5 dešimtinės žemės, trobą, didelį tvartą gyvuliams, tvartą su daržine, svirną, jaują, sklepą ir kepyklą. Numatytos ir tam tikros salygos turtą dar kurį laiką, nelaimės atveju, susigražinti, taip pat nurodyta suma 10 tūkstančių litų, kurią žentas turi sumokėti, kad ūkį perimti.
Susitarimo fragmentas apie Bendiko ūkio perleidimo dukros Zofijos, Kaulių šeimai, 1920 m.
Povilas patikėjo savo būsimuoju žentu ir netrukus, šalia jo brolio Kazimiero namų, vienkiemyje apsigyveno jauna Zofijos ir Albino Kaulių šeima.
Povilo broliai, viengungis Pranciškus ir šeimos nesusilaukęs Kazimieras, jau buvo mirę atitinkamai 1916 ir 1917m. Kazimiero žmona Ona Bendikienė, prosenelių Bendikų troboje šalia Kaulių, gyveno iki savo mirties ~1930m.
Sodybos kieme, šalia daržinės, tarp besiganančių galvijų išdykauja Povilo (anūkai, dukters Zofijos ir Albino Kaulių?)mažamečiai vaikai.
Povilo sesuo Bendikaitė Bronytė 15m (Fetingienė) kairėje, 1924 m.
Povilo Bendiko vaikai, broliai ir seserys, bendramoksliai, 1926 m. Senasis protėvių Bendikų vienkiemis Pajerubinio kaime ir čia esančios sodybos, buvo svetingos giminėms ir palikuonims. Pas savo tetas, Povilo seseris, pusbrolius ir pusseseres, vykdami pakeliui į Brokštėnus, užsukdavo Povilo vaikai, giminaičiai, to paties Kiaukų krašto mokyklos draugai. Pajerubinio kaime. P. Bendiko vaikai, kartu su tetomis ir bendramoksliais 1926m. Nuotraukoje nesimato suaugusių vyrų. P. Bendikas tuo metu buvo paskutinėje kelionėje, Argentinoje. Povilo broliai Pranciškus ir Kazimieras palikuonių nepaliko, jau buvo mirę, todėl nuotraukoje tik tetos, dar gyvenančios Povilo seserys ir brolio Kazimiero žmona Ona(antroje eilėje antra iš kairės).
Moksleiviai prie mokyklos. Alfonsas Bendikas 11m, viršutinėje eilėje 4-tas iš kairės. Ši nuotrauka, draugo dovanota Bronytei(Fetingėnei, g. 1909m), gal visus 90 metų buvo saugoma Brokštėnuose pas jauniausiajį jos brolį Alfonsą. Tai Šilalės vidurinės mokyklos klasė.
Moksleiviai, kartu su savo mokytojais Šilalėje. Mokslo metų pabaiga, 1926 m. Nuotraukoje Povilo dukra Bronislava, trečioje eilėje ketvirta iš dešinės, pirmoje eilėje pirma iš kairės Zofija Bendikaitė. Išsaugotos kelios to laikotarpio nuotraukos, kuriose nurodyta ir data, darytos mokslo metų, taip pat, gimnazijos Šilalėje, baigimo proga. Bendikaitė Zofija su vyru Albinu Kauliumi, 1938 m
Zofija pirmasis Povilo ir Kazimieros Bendikų vaikas. Gimusi Amerikoje, netikėtai, dar kūdikio amžiaus, kartu su šeima 1901-aisiais, atsidūrė tėviškėje Pajerubinio kaime. Povilo tėvai, Zofijos seneliai, jau buvo mirę, atitinkamai prieš 11 ir prieš 26 metus, seserys sukūrusios savo šeimas, todel Povilui jau 10 metų gyvenant Amerikoje, čia tuo metu gyveno jo broliai Pranciškus ir Kazimieras su žmona Ona. Sodyboje buvo dvi trobos ir daug ūkinių pastatų.  Zofija ir Albinas Kauliai apie 1930 m.
Susituokę 1920-taisiais metais, jaunieji apsigyveno gamtos prieglobstyje, Zofijos protėvių Bendikų ūkyje. Čia prabėgo visas jų gyvenimas, čia užaugino, į mokslus ir gyvenimą išleido aštuonis savo vaikus. Viena iš vaikų Bronė Mačaitienė, kuriai jau virš 90 metų, ir dabar dar su šeima čia gyvena.
Pažvelgus į šias nuotraukas, kurioms jau per 70 metų, ausyse skamba vaikų klegesys, susiliejęs su gamtos garsais. Tiek čia daug gyvybės ir gamtos, o kur dar upelio Jėrubyno čiurlenimas pakalnėje.
Nuotraukoje Zofija su dukra Kazimiera prie šulinio apie 1938 m. Kitoje nuotraukoje Poviliukas su sese Kazimiera.
Nuotraukoje gausi Zofijos šeima savo troboje Pajerubinio kaime 1937-aisiais metais Zofijos ir Albino Kaulių šeima apie 1932-1933 metus.
Bulviakasis
  Šilalės vidurinė, 1944 m. Adelė Kauliutė sėdi iš dešinės pirma              Albinas Kaulius su dukromis pakeliui į atlaidus Tūbinėse. Smėlėtu keliuku per Tūbinių mišką geriau eiti basam.
 Kazimieros Kauliūtės ir Vytauto Zarankos vestuvės, 1958 m. Sutuoktuvės vyko Tūbinių bažnyčioje. Nuotraukoje 1-oje eilėje iš kairės: Loreta Mačaitytė, Povilas Mačaitis, Salomėja Kauliutė, Stasys Zaranka (jaunojo brolis), Kazimiera Zarankienė(Kauliutė), Vytautas Zaranka, Stasė Zarankaitė (jaunojo sesuo), Juozas Zaranka, jaunojo pusbrolis.  Vyriausios Kaulių dukros, Zofijos Kauliutės(1921-1992) ir Stasio Mačaičio vestuvių šventės nuotrauka.
Iš kairės: Vidugiris, Zofija Vidugirienė Mačaitytė(Stasio Mačaičio sesuo, buvusi Kazimieros Kauliutės mokytoja), Zofija Mačaitienė (Kauliutė), Stasys Mačaitis.
Kaulių šeimos vyrai. Centre Albinas Kauliaus, kairėje sūnus Povilas, dešinėje anūkas Povilas Mačaitis.
 Šilalėje visa Kaulių šeima per dainų šventę, 1962m
 Bronė Mačaitienė(1924 - 2018m). 2012m. nuotrauka.
Nuo ankstyvos vaikystės patyrusi sveikatos negalavimų Bronė savo gyvenimo pavyzdžiu sveikiesiems parodė, kaip reikia kovoti už gyvenimą, o svarbiausia, neišduoti savo principų ir įsitikinimų. Vaikystėje stipriai susirgusi, patyrusi daug savo šeimos ir aplinkinių dėmesio, dažnai svečiuodavosi ir pas senelius Brokštėnuose. Kai visa šeimyna išeidavo prie ūkio darbų, ją sergančią dažnai palikdavo dviese su seneliu Povilu. Jis labai ją mylėjo, glausdavo prie savęs, pasakodavo įvairiausių istorijų apie gyvenimą, apie keliones ir pavojingą darbą Amerikoje.
Pasikeitus laikmečiui ir gražinant žemę savininkams ji daug padėjo pastangų kad žemė nebūtų išdalyta svetimiems, kovojo visais įmanomais būdais kad galėtų savarankiškai ūkininkauti. Pradėjus griūti seniesiems pastatams, užsiemė naujo namo statyba. Dėl šių principų ją gerbė ir dėdė Alfonsas dažnai ją lankęs ir kaimynai ir vietinė valdžia. Tarp gyvenime sutiktų žmonių buvo ir tokių kurių Bronė nenorėtų daugiau sutikti. Jai skauda širdį, kad gyvenimas dažnai einasi ne taip kaip norėtusi, kad atidavusi daug savo meilės ir šilumos augindama savo anūkus ir priglaustus šeimos narius, negauna tokios pat šilumos atgal, kartais nėra ramybės senatvėje, o svarbiausia, nėra norinčio rimtai ūkininkauti, kad prakaitu aplaistyta protėvių žemė, išmaitinusi tiek daug giminės narių, turėtų patikimą šeimininką.
 Nuotraukos saugomos Bronės archyvuose jai primena ir istoriją ir jaunystės laikus.
Sodybos kieme tebestovi šeimos relikvija tapęs, apie 1906 metus Povilo statytas medinis kryžius, netoliese jau Povilo žento Albino Kauliaus sodinta eglė. Ją apkabinti susikibus reikia jau trijų žmonių.
  Po daug metų visada smagu gįžti į vaikystės ir jaunystės prisiminimus tėviškėje
Nuo prosenelio Antano laikų išlikęs autentiškas svirnas ir apie 1906 metus Povilo pastatytas ir pašventintas kryžius.
1972 metais čia, Pajėrubynio kaime Zofija ir Albinas laimingai sulaukė savo auksinių vestuvių, kurios vyko kartu su jauniausios dukros Salomėjos vestuvėmis. Visiems dalyvavusiems tai buvo nepamirštama šventė. Deja neužilgo po šių vestuvių Zofija paliko šį pasaulį. Albinas Kaulius šiuose namuose dar dešimtmetį pragyveno vienas. Skaudus likimas, kad jauniausioji Salomėja išėjo a. atilsio tais pačiais metais.
   Zofijos ir Albino auksinės vestuvės, kartu vestuves šventė ir jauniausioji dukra Salomėja.
  Tai buvo didelė šeimos ir giminės šventė, tačiau nepraėjus nei metams, Zofija Bendikaitė Kaulienė iš šio pasaulio išėjo visam laikui.
 Artimieji Zofijos laidotuvėse, 1972 metai.
Zofiją palydėjo sesuo Kazimiera Budginienė, brolis Alfonsas Bendikas, vyro brolis Adomas Kaulius ir vyras Albinas Kaulius.
Albino brolis mokytojas Adomas Kaulius su savo mokiniais Žilinų mokykloje, apie 1940 m.
(Trumpi fragmentai, archyvo ir paieškų medžiagos tyrinėjimas , B.Bendiko surinkti duomenys)) Iš Povilo Bendiko gyvenimo emigracijoje Povilas Bendikas gimė 1867m. Kiaukuose, Pajėrubynio kaime.
Ir visai nesenai sužinojome-gausioje Antano ir Jacevičiūtės-Bendikienės šeimoje. Povilas buvo ne 3-ias jauniausias vaikas, o10-as iš 11 vaikų šeimoje. Tai mūsų giminei didelė staigmena ir istorinis įvykis! Apie tai sužinojau 2012 sausio 22 dieną Vilniuje Istorijos Archive Gerosios Vilties g.10. Ir ši žinia labai tvirtai “įsibrovė“ į Bendikų genties istoriją. Sužinojome, kad mūsų senelis Povilas Bendikas be savo mums žinomų brolių Kazimiero ir Pranciškaus turėjo dar 8 brolius ir seseris.Tai Ieva,Vincentas, Marijona, Ona, Antanas, Liudvika, Pranciška, Eleonora.
Be to,kai kuriuose ankstyvųjų metų metrikų įrašuose nurodyta, kad Bendikai, taip pat Eleonora Jacevičiutė priklausė bajorų luomui. Beje tą dieną taip pat sužinojome ir tai, kad prosenelio Antano Bendiko tėvų, mūsų proprosenelių Tado ir Juditos Šlažytės - Bendikienės šeimoje gimė 6 vaikai; Marijona, Barbora, Tadas, Antanas (mūsų žinomas prosenelis ), Aleksandras ir Margarita. Kai iš archyvo gausime oficialų patvirtinimą pavasarį bus graži ir prasminga proga užpirkti Tūbinių bažnyčioje mišias už atrastus giminės protėvius. Sugrįžus iš archyvo ir visiems broliams ir Tomo žmonai uždavus mislę ;Kiek tas Antanas atžalų be mums žinomų dar turėjo? Per 3 kartus neatspėjo niekas. Tačiau visi iš mano užduotos mislės ir matyt nemokėjimo nuslėpti to didelio kiekio atžalų vis didino..skaičių ir tik Aloyzas iš trečio karto pataikė. Sako 12 ir viskas. Ir būtų pataikęs. Bet po patikslinimo archive paaiškėjo, kad viso Antano šeimoje gimė tik 11 vaikų.
Iš mūsų tėvelio Alfonso Bendiko pasakojimų žinojome, kad senelis Povilas Bendikas daugiau kaip 20m. pragyveno Amerikoje. 4 kartus buvo Šiaurės Amerikoje ir vieną kartą Pietų Amerikoje-Argentinoje.
Taip pat šeimoje turėjome Povilo ir Kazimieros-Vištartaitės-Bendikienės vestuvinę nuotrauką ir žinojome kad jų dukra Zofija gimė 1900m.Amerikoje Chicagoje. Kadangi Istorijos Archyve paieškos užsienyje brangios, nusprendžiau jų santuokos registraciją kaip nors surasti. Paieškos buvo sėkmingos ir šiandien galima pasidžiaugti kukliais rezultatais.Visų pirma 2012 01 11 pavyko Povilo Bendiko ir Kazimieros Vištartaitės ( Marriage License 290069) apie tai , kad Pawel Bendyck 31m.amžiaus ir Kazimira Wisztortajl 18m.amžiaus 1899 04 24 įregistravo savo santuoką Chicagoje, Illinois valstijoje.
Beje iš kelevių sąrašo matosi, kad kartu su juo iš Hamburgo išplaukė ir …Antanas Petrokas iš Kaltinėnų “ Kaltenen’. O mūsų tėvas Alfonsas Bendikas tai žinoma iš vaikystės artimai vos ne kaip su giminėmis su tais Petrokais iš Brokštėnų ar šalia esančių kaimų bendravo. Atrastos ir Jurgio Vištarto mūsų senelės Kazimieros brolio dviejų kelionių datos į Ameriką, bei jų tėvo Jurgio Vištarto vardas.Viena kelionių mano atrasta įvyko 1905m. Kitą Augenijus atrado 1910m. Pirmojoje vardas Jurgis buvo užrašytas “Inrgis”,o antrojoje “Turgis“ ir tai vėl apsunkino paieškas… Šiam laikotarpiui tiek tų paieškų. Gal būt iš didelės Antano Bendiko šeimos ne vienas Bendikas,Bendikaitė ar jau pakeitusi pavardę kitą keliavo į Ameriką ar Kanadą uždarbiauti ir pasaulio pamatyti … Tokia būtų trumpa istorija apie šio metu atrastus Istorijos Archive gamines ir jų paieškas. Benjaminas Bendikas 2013 m sausis Jono Bendiko trumpi gyvenimo fragmentai, įvykiai emigracijoje (paieškų rezultatų medžiaga,(B.Bendiko surinkti duomenys)). Jonas Bendikas gimė 1901m. Kiaukuose , Pajėrubynio kaime – Senojoje Bendikinėje . Povilo ir Kazimieros Bendikų šeimoje Jonas buvo 2-as vaikas. Apie 1912m. Povilo Bendiko šeima įsikūrė Brokštėnų kaime. Jo tėvas Povilas dažnai Išvykdavo darbams į Ameriką todėl Jonui kaip vienam iš vyresnių vaikų ūkyje darbų netrūko. Pagal tėvo Alfonso Bendiko pasakojimą jo brolis Jonas buvo daugiau kairiųjų pažiūrų ir į žemės ūkio darbus nebuvo labai linkęs.Matyt turėjo kitus tikslus ir jos įgyvendino. Kaip ir daugelio to meto gausių lietuvių šeimų vaikai Jonas nutarė emigruoti darbams į užsienį.Tokia proga pasitaikė 1927m ir jis emigravo į Kanadą. Kodėl į Kanadą,o ne į Ameriką kaip jo tėvas Povilas sunku dabar atsakyti. Gal per pažintis,dėdes ar tetas, kurių kaip dabar paaiškėjo buvo labai daug …ir gal buvo jau emigravusių į šią šalį. Rasti istoriniai šaltiniai byloja,kad Jonas 1927m iš Kauno atvyko į Kopenhaga ir iš ten laivu OSCAR II Skandinavian Americian,trečia klase,būdamas 26 m.amžiaus per nepilnas 2 savaites 1927 03 07 išlipo į Halifax ( nova skotia ) uostą Kanadoje. Kiek pavyko rasti iš pradžių Jonas dirbo prie žemės darbų,geležinkelio Truax kaime Saskatchewn valstijoje. Vėliau persikėlė į Moose Jaw netoliese esantį miestelį , paskui Sudbury miestą. Tai vienas iš didžiausių miestų Saskatchewan valstijoje. Šiame mieste to laikotarpiu klestėjo sunkiosios metalurgijos pramonė ; plieno,nikelio gavyba. 1935 05 23 Jonas padavė pareiškimą atatinkamai Subury Ontario įstaigai dėl pilietybės suteikimo. Ir 1935 07 27 aktu 127270A jam kaip atitikusiam visus keliamus reikalavimus užsieniečiui Kanados pilietybė buvo suteikta. Piliečiams turintiems Kanados pilietybę buvo lengviau patekti į Ameriką bei gauti šios šalies pilietybę .Jonas keletą kartų lankėsi Amerikoje ir nuo 1936m apsigyveno šioje šalyje. Detroit,Wayne,Michigan United States ,vėliau Chicagoje Illinois valstijoje. Netrukus gavo ir Amerikos pilietybę tapo John Bendikas. Pagal vieną iš paieškų versiją atitinkančią ir pagal datas ir pagal 1940m. JAV gyventojų surašymą, Jonas gyveno kartu su lietuviais Frank ir Petrenela Bareišiais t.y. buvo jų žentas 1936m vedė jų dukrą Josephiną Bareišytę 1914m.g. susilaukė dukros Alice 1937m.g. Čia tik versija. Tikrovė tai ar ne šiuo metu tikslių žinių nėra. Tačiau isimintina ir tai,kad pas Bareišius to metu gyveno nuomininkas 54m iš Lietuvos Joseph Schreckis ( Sekreckis ), kurio pavardė veda į Lietuvą į gimtas vietas Šilalę,Kaltinėnus... ir kiek žinau esame susiję giminystės ryšiais su Sekreckių šeimomis anksčiau gyvenusiais Brokštėnuose arba šalia jų... galima patikslinti. Apie Jono daugiau kaip 40m. pragyventą gyvenimą Amerikoje išlikusių žinių šiuo metu beveik nėra. Yra žinoma, kad apie 1960 m. Jonas aplankė savo seserį Mariją Kučinskienę, kuri su dukromis Palmira ir Ksavera baigiantis karui 1944 m.emigravo į Vokietiją ir apie 1948-1950m emigravo į Kanadą Ontario provinciją. Yra išlikusi nuotrauka iš jų susitikimo. Sesuo Marija jau buvo silpnos sveikatos…dėl širdies ligos. Sunku šiandien ir įsivaizduoti koks buvo jaudinantis jų susitikimas po kokį 35m. išsiskyrimo Lietuvoje ir susitikimo Kanadoje,kurioje Jonas pradėjo savo emigranto kelią ir praleido 8 gražiausius jaunystės metus. Pagal išlikusius artimųjų pasakojimus Jonas buvo vedęs,turėjo dukrą. Vėliau lyg tai išsiskyrė … gyveno su kitos tautybės atstove. Tikroji tiesa kol kas be atsakymo. Žinoma, kad paskutiniu metu Jonas gyveno Floridos valstijoje. Floridoje 1980m mirė sulaukęs 79 m.amžiaus, neigyvendinęs savo svajonės aplankyti savo artimuosius Lietuvoje. Karas ir pokario “geležinė” siena ,totalitarinio režimo dešimtmečiai neleido įgyvendinti daugelio emigrantų svajonės sugrįžti į Lietuvą visam laikui ar bent aplankyti savo artimuosius gyvenimo saulėlydyje… Jeigu faktai pasitvirtinų, jo žmona Josephina mirė 1984m irgi palaidota Floridoje. Duktė Alice ištekėjo už Charlis Gali. Susilaukė sūnaus Wiljams Gali ? ....Taip, kad paieškas galima būtų ir pratesti... Tokios tai dėdės Jono Bendiko paieškos šio laikotarpiu. Ateityje žinoma tą surinktą medžiagą galima tikslinti tiek Lietuvoje tiek Amerikoje.... 2013 m. Sausis Marijos Bendikaitės-Kučinskienės ir jos dukrų Ksaveros ir Palmiros
trumpi gyvenimo fragmentai ir įvykiai.
Marija Bendikaitie-Kučinskienė gimė 1903m. Kiaukuose, Pajėrubynio kaime-Senojoje Bendikinėje Povilo ir Kazimieros Bendikų šeimoje. Marija iš 6 vaikų buvo 3-ia pagal amžių. Apie 1912m.Povilo šeima įsikūrė Brokštėnų kaime. Kaip žinome tėvas Povilas dažnai išvykdavo darbams į Ameriką, todėl visiems vaikams su motina darbų ir rūpesčių ūkyje netrūko. Pagal tėvo Alfonso Bendiko pasakojimą sesuo Marija anksti subrendo pradėjo savarankišką gyvenimą. Būdama 18 metų apie 1920m. ištekėjo už Antano Kučinsko ir apsigyveno Tveruose,vėliau Varniuose. 1921m. gimė dukra Ksavera,o 1927m. dukra Palmyra. Pagal jų tėvo ir kitų mūsų šeimos narių pasakojimus Antanas Kučinskas ne kartą išplaukdavo darbams į jūrą. Šeima Varnių miestelio centre buvo įsigyję valgyklą-restoraną. Marija matyt pakankamai rimtai rūpinosi šio verslu ir gyveno neblogai. Detalesnės informacijos apie jų gyvenimą šiuo metu dar neturime. Karo pabaigoje 1944m. frontui iš rytų artėjant Marija su savo dukromis nutarė emigruoti. Matomai Marija turėjo pakankamai žinių , kad „ užėjus rusui „ gali būti ištremti į Sibirą, nusavintas turtas.Kučinskas kategoriškai atsisakė vykti kartu. Marija ryžosi su dukromis viena pasitraukti į Vokietiją. Iš ten po sunkių ir ne vienerių gyvenimo metų vienoje iš 113 perbėgėlių stovyklų 1949-1950m emigravo į Kanadą. Tiksliai kada, kokiu laivu Marija su dukromis pasiekė Kanadą dar šio metu žinių neturime. Apie pabėgėlių vargus, švietimą ir kultūrą bei lietuvių įkurtą 1946 m. lietuvių tremtinių bendruomenės veiklą išsamiai apibūdina Vinco Bartusevičiaus str. „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1944-1951. Jis patalpintas mano rinkinyje. Marija su dukromis įsikūrė Kanadoje Toronto priemiestyje Ontario valstijoje. Kiek žinoma šeima pradžioje nuomojo žemę,augino raguočius ir juos realizavusios pirko žemę. Sklypus apsitverdavo tvora ir toliau plėsdavo šią veiklą.Iš Palmiros pasakojimų kaip trys moterys pradėjo namo statybą; „Kanadoje bankai teikdavo kreditus gyvenamo namo statybai, jeigu esi įrengęs pamatus ir iškėlęs sienas iki palangių. O tada bankininkai kviečiasi pokalbiui ir sprendžia duoti statytojams kreditą ar ne. Matyt bankininkams Palmyra paliko gerą įspūdį. Jie kreditavo statybas ir moterys greitai pasistatė savo namus.Gyvenimas emigracijoje buvo kaip ir visų lietuvių. Dieną dirbdavo, kad pragyventi vakare papildomi darbai,kad sutaupyti.“ Marija turėdama verslo patirties žinojo kaip investuoti uždirbtus pinigus iš savo veiklos.Pinigus investuodavo pirkdamos šalia esančią žemę. Ir pasiteisino. Augant Toronto miestui, žemės kaina kildavo ir tada apsimokėjo žemę miesto plėtrai brangiau parduoti. Taip ir vertėsi 3 moterys. Motinos patirtį greitai perėmė Palmira,kuri atstovavo šeimos verslo interesus. Ksavera buvo labai komunikabili aktyviai dalyvavo įvairių lietuvių organizacijų veikloje ir versle rimčiau nedalyvaudavo. Apie 1960m. jų šeimą aplankė brolis Jonas Bendikas, kuris jau buvo 8 metus gyvenęs Kanadoje. Turėjo Kanados pilietybę ir buvo jau virš 20m.išgyvenęs Amerikoje ir šios šalies pilietybę. Galima tik įsivaizduoti koks jaudinantis buvo brolio ir sesers susitikimas po daugiau kaip 30m. išsiskyrimo Lietuvoje. Marija turėjo problemų su sveikata dėl širdies ligos. Ir būdama 65 amžiaus nuo širdies ligos 1968m. ir mirė. Mes gi visi , iki patikslinimo, kurį gavau iš Kanados,galvojome,kad Marija mirė apie 1980-83m. Ji palaidota Šv. Jono Lietuvių kapinėse. Ksavera ištekėjo už Bučio. Kiek žinoma šeima vaikų neturėjo. Ji susirgo vėžiu ir nežiūrint medikų pastangų 1987m. mirė sulaukusi 66m. Palaidota šalia savo motinos Šv. Jono Lietuvių kapinėse. Palmira liko viena. Prasidėjus Lietuvoje atgimimui ir sąjūdžio veiklai 1989m ir keletą kartą vėliau lankėsi Lietuvoje ; Vilniuje,Kaune,Gargžduose,Tveruose ir aišku Bendikinėje Brokštėnų kaime pas dėdę Alfonsą Bendiką ir jo vaikus. Važiavome į Kauną ir visi gavome dovanų iš dolerinės parduotuvės. Įspūdžių visiems susitikus buvo daug... Palmyrai, kaip čia mes dar visai tikri “tarybukai“ gyvenam,kaip jaučiamės laisvės oro„dozės“ įkviepę, ką gyvenime pasiekėm.O mums tai irgi kaip ten užsienį Kanadoj, Amerikoj žmonės, „kapitalistai“ gyvena ir dirba, ko jie „kvėpuoja“, ko domisi kaip sakant tiesiai iš Palmyros lūpų ... 1990 m. Palmyros dėdė Alfonsas Bendikas, jau sunkiai sirgdamas įgyvendino savo tikslą kartu su žmona Bronele aplankė savo sesers Marijos namus jos ir Ksaveros amžinojo poilsio vietą Lietuvių kapinėse. Tėvas iš Kanados atsiuntė laiškus savo vaikams pasidalino mintimis apie savo pirmus įspūdžius šioje šalyje. Kaip ten žmonės gyvena ne iš spaudos ir TV, bet realiai pamatęs su jais pabendravęs, palyginęs, nes aiškiai žinojo, kaip mums nebuvusiems tose kraštuose yra įdomu ir svarbu, kad yra ir kitoks gyvenimas. 2010m. po sunkios ligos mirė sulaukusi 82m.amžiaus ir paskutinė Kučinskų giminės šaka Kanadoje Palmyra Kučinskaitė. Palaidota šalia savo sesers Ksaveros ir mamos Marijos Toronto Šv.Jono lietuvių kapinėse. Benjaminas Bendikas 2013 m. sausis Bronislavos Bendikaitės –Fetingienės šeimos gyvenimo fragmentai ir įvykiai(B.Bendiko surinkti duomenys) ( Nuo Pajėrubynio k. Kiaukuose, Brokštėnų k., Šikšnių k. iki Pirzyce, Mielęcin k.Lenkija ) Bronislava Bendikaitė gimė 1909m. Povilo Bendiko šeimoje Kiaukuose, Pajėrubynio kaime -Senojoje Bendikinėje. Apie 1912m šeima įsikūrė Brokštėnų kaime, kur Bronislava praleido vaikystę ir ankstyvą jaunystę. Didelėje Povilo ir Kazimieros Bendikų šeimoje Bronislava buvo 3-ias vaikas . Bronislava susipažino su Lietuvos policijos karininku Antanu Fetingiu iš Tauragės apskrities, Žygaičių valsčiaus, Šikšnių kaimo ir apie 1927 m sukūrė šeimą. Iki karo jauna Fetingių šeima gyveno Skaudvilėje,Vainute,Tauragėje. 1929m. Skaudvilėje g. dukra Vanda,1932m.Vainute g.sūnus Bronius, o1942m. Tauragėje sūnus Liudas. Vėliau jos vyras Antanas Fetingis ,iš šalia besiribojančio su jo tėvo Augusto Fetingio žeme kaimyno ,1939m pirko 10,47 ha žėmės su trobesiais ir ten apsigyveno. Deja neilgam tik penkiems metams. Baigiantis karui šeima, tikiedamasi išvengti represijų, artėjant rusų armijai 1944m pasitraukė į to metu buvusią Vokietiją šalia Štecino, Pyrzyce vaivadijoje, Mielęcin kaime. Antanas Fetingis deja,susirgo ir netikėtai 1946m. mirė. Po tėvo mirties šeima planavo gryžti į atgal Lietuvą. Pasak Bronislavos vaikų pasakojimų tėvas Antanas buvo priėmęs Lenkijos pilietybę ( Lenkijos Vyriausybės buvo verčiami priimti lenkų pilietybę ) ir grįžti atgal jau būtų buvę be galo sudėtinga. Be to niekas negalėjo būti tikras,kad šeimos narius neišveš į Sibirą. Tokių istorijos pavyzdžių buvo ne vienas... Šeima buvo priversta priderinti savo gyvenimą su Lenkija, jos papročiais, kalba. Pokario metai svetimoje šalyje šeimai buvo labai nelengvi. Vaikai turėjo mokytis ir lenkų kalbos tęsti mokslus. Vėliau pasidarė lengviau. Vaikai sukūrė savo šeimas. Bronislava aktyviai dalyvavo Lenkijos lietuvių veikloje . Šeima buvo įsikūrusi apie 25 km nuo vietovės , kurioje tragiškai perskridę Atlantą žuvo lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas.Fetingių šeima irgi aktyviai prisidėdavo prie šios vietovės atminimo išsaugojimo ir priežiūros. Kiekvienais metais dalyvaudavo renginiuose svarbiai kiekvienam lietuviui sukakčiai pažymėti. Tai savotiškai suartindavo šią garbingą šeimą su Lietuva ir giminės šaknimis. 1995m spalio 03d sulaukusi garbingo 86 m Bronislava mirė . Palaidota Pyrzyce kapinėse. Jos vaikai. Bronius vertėsi maitinimo paslaugomis turėjo alaus barą ,organizavo viešbučių paslaugų servisą. 2001m sulaukęs 69m mirė.Palaidotas Pyrzyce kapinėse. Liudas jau pensijoje. Ilgą laiką iki pensijos dirbo kalėjime įvairiuose pareigose. Vanda pensijoje su šeima gyveno Pyrzyce mieste. 1987m. autoavarijoje žuvo jos vyras vienas iš didelės statybinės kompanijos vadovų Michniekas. Bronislavos Fetingienės vaikai. Vandos šeima užaugino du vaikus: Beną ir Ričardą , Liudo šeima: Cezarį ir Tomą , Broniaus šeima : sūnų Ireką. Jų šeimos taip pat sukūrė šeimas ir augina savo atžalas. Po 1981 m Lenkijos išsilaisvinimo iš komunistinio režimo Bronislava su savo vaikais keletą kartų lankėsi Lietuvoje savo gimtinėje Pajerubynio kaime Kiaukuose ir Brokštėnuose. Fetingių šeimos nariai Bronius ir Liudas jau antrą kartą puoselėjo svajonę gryžti į tėvynę Lietuvą, kai Lietuva įsives pinigą litą. Tačiau praktinis sugryžimas nebeįvyko. Kaip viena iš priežasčių nebebuvo ir kur, nes savo tėvų nuosavybės (žemės) susigražinimui buvo praleisti terminai, o ir jaunoji karta tvirtai surišo savo gyvenimus su Lenkija ... Vėliau Bronislavos brolis Alfonsas Bendikas svečiavosi pas savo seserį Lenkijoje. 1988m per Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 55-ias žūties metines savo artimus giminaičius Lenkijoje aplankė Alfonso Bendiko vaikai : Tomas, Alfonsas su žmonomis, 1989m.Benjaminas , vėliau dar keletą kartu juos aplankė Alfonsas su savo šeima. Ir visai nesenai Lietuvą, senelių ir tėvų gimtas vietas ir trobesius Šikšnių kaime surado ir aplankė jaunosios kartos atstovai. 2012m. pažymint Bendikinės ūkio 100 metų jubiliejų visi mūsų šeimos nariai mintimis ir malda buvome kartu su savo giminėmis iš Lenkijos; bažnyčioje per mišias, kapinėse , Senojoje Bendikinėje - Pajėrubynio kaime ir Bendikinėje - Brokštėnų kaime. O ta ypatinga Bendikams proga Tomo žmona Birutė gavo ir susitikimo vakarą visai Bendikų giminei pagarsino gautus nuoširdžiausius sveikinimus nuo Bronislavos- Bendikaitės Fetingienės šeimos narių. Benjaminas Bendikas,2012m. Papildoma medžiaga iš mano paieškų apie Bendikų giminės gyvenimus Amerikoje 2013m.(B.Bendiko surinkti duomenys) Bendikų giminės (senelio Povilo, dėdės Jono ir tetų Marijonos , Bronislavos) trumpi fragmentai iš gyvenimo emigracijoje yra mano aprašyti atskirame skyriuje „ Giminės Emigracijoje“ 2012m. 2013 02 14 iš Lietuvos Valstybės Istorijos archyvo gavome Bendikų ir Vyštarų šeimų genealoginių lentelių medžiaga. Ji buvo išnagrinėta. Rezultatai nenuvylė, tačiau iškilo nemažai klausimų į kurios buvo neatsakyta. Tikiuosi pratęsti giminių paieškas ir ateityje Lietuvos ir kituose archyvuose. Dabar trumpai apie tai ką dar pavyko surasti šiais metais apie gimines Amerikoje daugiau kaip prieš 100metų : 1. 1900m census US ( surašymas 1900m. birželio mėn. ) ( žiūr. priede ) Vyras Paul Benedict - 33m. Poland Russ Žmona Casimra Benedict - 20m Poland Russ Duktė Zofie Benedict - 0m. Illinois. Nuomininkas John Cerowski - 36m. Poland Russ Iš surastų dokumentų nustatyta, kad Povilas Bendikas ir jo žmona Kazimiera į Ameriką yra atvykę 1888m. Ar jie yra su giminėmis atvykę į Ameriką kartu ar atskirai neaišku, nes tos pirmos kelionės atrasti dar nepavyko. O gal nėra išlikę tie „ lengvieji „ atvykusių į Ameriką keleivių sąrašai ? Kaip matote labai jau „amerikoniškos“ mūsų gentainių pavardės ir vardai. Čia matyt pagal pavardės kilmės-šaknį, kuri įv. kalbomis rašoma skirtingai; Bendik-yra švediškos kilmės pavardė ( pritaikiau ir savo legendoj 2012m...) Lotyniškai - Bendicks( Bendikas), lenkiškai-Bendyk, Benedykt, Bendzik, vokiškai- Bendig, Bendix, Benedictus, - rusiškai – Bandzik, Bandik, Benedikt. (LPŽ,1985 : 230). Ši info pravertė ir pavyko rasti internetiniuose puslapiuose daugiau žinių apie protėvius... 2. Surasta ir dar viena senelio Povilo Bendiko kelionė. Powel Benedikt ( iš Pajėrubynio k.žmona Kazimira Benedikt) 1908m. gruodžio 04 iš Hamburgo uosto laivu Pretoria atvyko į New York 1908 12 26 Keliones tikslas- Westville, Illinois US. Svarbiausia tai, kad Povilas į šią kelionę važiavo kaip Amerikos pilietis. Važiavo į Westvilę pas brother-in-law Tom Janoviczus, Jaczevizus, gal Janavičius?. Yra tokia pavarde 1845m. sąrašuose Kiaukų k. Laivo keleivių sąrašuose, - antspaudas ( „ None imigrattion „) kad kelevis jau ne emigrantas... Povilas matomai buvo „naturalizuotas“ Amerikoje laikotarpyje nuo 1903m. (1903m. gruodžio mėn. yra atrasta ankstesnė jo kelionė į Ameriką) iki 1908m. Tačiau apie Amerikos pilietybės suteikimo datą Povilui Bendikui tikslaus dokumento dar nepavyko rasti. 3. 1910 census US ( gyventojų surašymas 1910 balandžio mėn.) (žiūr. medž. priede) Nuomininkai: - Paul Bendict 40m. Russia - George Westrot 25m. Russia -yra dokumentas apie nat. (žiūr. priede) - Tom Gudiads 30m. Russia Kaip matome Povilas Bendikas kartu nuomojo gyvenamą būstą ir kartu dirbo su savo švogeriu Jurgiu Vyštartu anglių kasyklose Westvillėje Georgetown Vermilon, Illinois. Kaip minėjau 1908m gruodžio mėn 26 d.. Povilas atvyko į Westville. O Jurgis Vyštartas pas jį atvažiavo 1910 vasario mėn. Yra rasta tokia Jurgio kelionė į Ameriką. Joje nurodoma, kad jis vyko į Ameriką pas Chicagą„ brother-in-law „ Kasimiras Lukas ( Lukoszius, Lukach...??? ) 1910m Census US balandžio mėnesį juos ir surašė... Čia dar viena pažystama pavardė Tom Gudiads, matyt Tomas Gudauskas ... realiai gali būti mano senelės Kazimieros Vyštartaitės- Bendikienės, giminė iš jos motinos Petronėlės Gudauskaitės Vyštarienės. Gali būti , kad jos brolis... Ir šiaip Westvilleje 1910m. census US gyventojų surašymo sąrašuose labai daug pažystamų pavardžių, kurie dirbo anglių kasyklose sunkų, pavojingą darbą. Dirbo, kad nusipirkti žemės, pasistatyti pastatus savo žemėje Lietuvoje ir ūkininkauti. Dalis jų ir pasiliko pastoviai gyventi Amerikoje Štai keletas šeimų: Bendikai, Vyštartai, Gudauskai, Šlažai, Bagdonai, Bernotai, Jurgučiai, Šilinskiai, Astrauskai, Polekai,.... Mano kartos žmonėms ir pagal archyvinę medžiagą tos pavardės labai ir labai artimos giminiškos... skatinančios tą galimą giminystės ryšį ateityje nustatyti... 4. Dar keletą žodžių apie 3 pagrindinius benrapavardžius Bendikus Westvillėje. Visų pirma tai apie Motiejų Bendiką , kurio pavardė ir data 1912 08 14 su kita pavarde Alexsandria Streleckaite ? Ši data įrašyta parsivežtoje iš Amerikos užrašų knygutėje ( vaikų apgadinta ir pribraižyta) su antspaudu Westville Illinois Lithuania... irgi nelabai įskaitomas. Ją Brolis Augenijus gavo iš Jurgio Vyštarto mūsų senelio Povilo Bendiko švogerio namuose Balsiuose. Sunku pasakyti ar tai bažnytinis antspaudas šalia kurio pavardės ir data gali būti nurodanti lietuvių Westvileje vaikų krikštą ar santuoką...ir t.t. Pateikėme paklausimą Westvillės istorijos muziejui apie minetą antspaudą gal padės įminti šią mislę. Na, o svarbiausia tai norėjosi išsiaiškinti gal mus sieja giminystės ryšiai su Motiejumi Bendiku ir kitais Bendikais Westvilleje. Išsiaiškinta, kad Motiejus Bendikas ( Matejus Benedek) su žmona Ona ( Anna Benedek) į Westvillę atvyko 1902m iš Lietuvos Szondicze k.? pas „cousin“ Kazimierą Rotkį ( Kazimir Rotkis), o gal Rocių ( yra tėvelio Alfonso Bendiko pusbroliai ar giminės Rociai? Prieš kokius 47 m man su tėveliu teko aplankyti Rocius Klaipėdoj, kai sprendėsi mano apsigyvenimo klausimai po vidurinės moyklos baigimo Klaipėdoje. Tai vienas iš jų surado man kur apsigyventi. Du broliai Rociai Klaipėdoj gyveno. Nustatyta, kad Motiejus Bendikas dar tas pats Motisjius Bendikas jo pavardė „ suamerikonėjo“ į Mike Bendick ir Anna Bendick susilaukė Amerikoje penkių vaikų : Jozephine Benedict, Mike Benedict, Louie Benedict, Charles Benedict ir John Benedicit.( žiūrėti 1920m cenzus). 1903m radome ir Moteius Bendik „naturalization“, paminklą Onai ir Motiejui Bendikams Westvillės kapinese. Taip pat rasta, kad Motiejaus Bendiko tėvas yra Charles Bendikas, o jo motinos mergautinė pavardė Varonika Arnaszius ( Veronika Arnašiutė). Radome ir jų jauniausio sūnaus John Benedict ( 1912-2003 ) bei jo žmonos Emilijos ( 1916-2003) paminklą Westvilles kapinėse.Atkreipiau dėmesį į kitą Jono Bendinsko ( 1874- ) ir jo žmonos Marijonos (1876-1945 ) paminklą. Ant jo užrašas „ Dovanotas brolio Motiejo“. Taip išeitų, kad Jonas Ir Motiejus broliai . Tik čia jau pavardės John Bendick ir Mary Bendick surašyme (1920m.Cenzus). Turėjo dukterį Florence Bendick.O surašyme ( 1940m. Census) jie jau nurodyti kaip John Bendickg ir Mary Bendickg. Yra John Bendick 1900m „naturalization“ir t.t. Idomi trečiojo Vladislovo Bendiko ( lietuviškas paminkle užrašas ( 1879-1922) istorija. Amerikoje jis palaidotas kaip Walter Benedict. O 1920m.Census jis surašomas kaip Ben. Bendick , jo žmona Alexsandria Bendick, duktė Anna Bendick. Yra Walter Bendick registracija 1-jo pasaulinio karo ( Draft Registration). Įdomu yra tai, kad rasti Edward Matchus atlikti tyrinėjimai patvirtina ( informacija apie tai pridedama), kad Walteris Bendick žuvęs 1922 04 27 ( neaišku kaip gal anglies kasykloje ?), jis gi ir ( Big Ben.) , Ben. Bendick , o paminkle sulietuvintas kaip Wladislovas Bendikas yra tas pats asmuo. Mirimo pažymoje nurodyta, kad jo tėvas Anton Bendick. Ir dar šis Ben Bendick surašomas ir kaip : 1900m. census US (gyventijų surašymas) Nuomotojas Joe Bernatas vyras 31m. amžiaus Russia iš Laukuvos (žiūr.priede) ------ '' ---- Stella Bernatas žmona 24m. amžiaus Russia ---- ''------ ------- ''---- Alekrenda Nervelite sesuo Stella Bernatas 20m. amžiaus Russia ----'' - Nuomininkas Ben Blendick 23m. amžiaus vyras Russia ------ ''----- Alexsander Judzentis 26m. vyras Russia Dar kiti 8 nuomininkai. Įdomiausia tai, kad ( žiūr.aukščiau) 1920m cense šis Ben Blendick jau yra vedęs tą Alexsandria Nervelite-Bendick ir susilaukė su ja dukters Anna Bendick. O dabartiniai tyrinejimai rodo, kad mūsų prosenelės Eleonoros Jacevičiūtės- Bendikienės Antano Bendiko žmonos tikroji mergautinė pavardė yra Judzentaite, nes mirties įraše 1890 m.ji Eleonora Judzentienė-Bendikienė ir yra palaidota Šilalės kapinėse Taip, kad įgauna prasmę, kad Alexsander Judzentis ir Ben Blendick gyveno ir dirbo yra galimi giminės.... Gal ateityje pavyks ką nors atrasti ir paaiškės ar iš atrastų Bendikų Westvilleje yra koks tai giminystės ryšys su mūsų šeima. 5. 1900m. Census US surasta ir dar viena „ įžymi šeima „, kuri beveik ir atsakytų į klausimą , kur gyveno Amerikoje ir su ko iš tikrūjų atvažiavo dar iki savo vedybų su mano seneliu Povilu būsima jo žmona Kazimiera Vyštartaitė: George Jurgis vyras ? 31m. ? Poland Russ John Jurgis sūnus 2m. Illinois Ursula Jurgis žmona? 31m. ? Poland Russ Gerorge Jurgis sūnus 0m. Illinois Mary Jurgis duktė 11m. Poland Russ Anna Jurgis duktė 7m. Poland Russ ( Žiūr. medž. priede. ) Šie asmenys, kurių visų pavardės “Jurgis“ pagal mane Vyštartai, nes sąrašuose ranka rašyta „George“kažkas taisyta ir t.t. Gali būti mano seneles Kazimieros tėvas Jurgis Vyštartas 1892m. atvykęs į Ameriką kaip nurodyta dokumentuose, o Marija ir Ona gimusios Lietuvoje jos seserys. Ursulė taip pat galėjo būti sesuo, o ne motina ( nes Kazimieros motina Petronelė). Dar yra Vyštarų genealoginėje lentelėje tokia Kazimieros sesuo Ursulė 1894m.gimimo. Jonas ir Jurgis tai jos broliai tikri ar ne sunku pasakyti jau gimę Amerikoje kaip rašoma dokumentuose.( žiūr. priede) Gali būti, kad Ursula yra ne Jurgio žmona, o brolienė tai yra jo brolio Antano žmona Ursulė Noreikaitė- Vyštartienė. Jos vyras Antanas g.1855m. anksti 1887m. mirė. Ir jo žmona kaip dokumentai rodo galėjo 1897m. atvykti į Ameriką pas švogerį kai nurodyta dokumente su brolio dukra Marija?, o gal ir brolio dukra Ona. Galėjo su jais atvykti ir pati Kazimiera Vyštartaitė būsima senelio Povilo Bendiko žmona. Nors Kazimiera Vyštartaitė kaip vyriausia iš šeimos galėjo su tėvu ar tėvais atvykti ir 1888m. Taip ji ir Povilas Bendikas savo kelionės keleivių sąrašuose ir nurodo. Tik tos pirmosios kelionės iki šio dar nerastos. Analogiškos datos yra nurodytos ir gyv. surašyme 1900, 1910m. Census US. 9 (žiūr. priede) Pilnai gali būti, kad po Antano Vyštarto mirties 1887m. jo žmona Ursula galėjo 1888m. išvažiuoti į į Ameriką ir jau Amerikoje pagimdyti du sūnus Joną ir Jurgį... ( žiūr. priede) Gyventojų surašymas vyko, kai Povilas buvo ką tik buvo vedęs ir jų šeima 1900census US surasyta kaip gyvenanti atskirai, tačiau toje pačioje Commercial avenue gatvėje visai šalia su mano anksčiau minėtais gyventojais, kurių visų pavardės Jurgis... ir mano pakrikštyti kaip artimi giminės Vyštartai ( žiūr. priede ). Be to kaip nustatyta, kad mano senelis Povilas savo 1903m. kelionėje į Ameriką Chicagą nurodo keleivių sąrašuose, kad jis važiavo pas cousin Joseph Noreiko. Tai gal būt ir atsakytų į klausimą dėl ko Joseph Noreiko yra jo cousin. O gi tai, kad Ursulė Noreikaitė-Vištartienė, Antano Vištarto žmona yra Joseph Noreiko tikra sesuo. Labai jau dabar panašu į tikrovę, kodėl mano senelis Povilas Bendikas neabejodamas dėl giminystės „krikštija“ kelevių sąrašuose Joseph Noreiko „cousin“. Čia žinoma mano hipotezės, išmąstymai .Tačiau kas mano tokius argumentus šiuo metu galėtų paneigti arba parvirtinti?. Tai gali padaryti tik naujos paieškos ir rasti arba nerasti dokumentai...Tyrinėjimai dar bus tęsiami... Benjaminas Bendikas
2013m. gruodis Rasti dokumentai apie gimines: 1989 m Povilo ir Kazimieros santuokos registravimo, 1900-ūjų ir 1910-ūjų metų įrašai Amerikos Gyventojų sarašuose(Cenzus 1900,1910), ir Jurgio Vyštarto peticija ir pažymejimas apie natūralizacią JAV 1890,1903,1905,1908 m laivų kelionių manifestai-keleivių sarašai 1913 m Kazimiero Bendiko iš Šilalės kelionė į New York-ą 1936 m Jono Aloyzo Bendiko individualus sienos kirtimas Detroito Jūrų uosto muitineje
Žemiau Jurgio Vistarto 1905 metų kelionės iš Hamburgo į New York laivu "Pretorija" manifestas. Kur jis irgi vaziavo pas uncke ( dedę ) Kasimir Lukoszus.
Keleivių saraše grazi kompanija 3 is Balsiu ir 1 is Kaltinenu. Kaip užrašyta visi vyko į Čikagą…
Paskutinis dokumentas iš giminės šakos Kanadoje mirusios Povilo Bendiko anūkės Alfonso dukterėčios Palmyros Kučinskaitės Testamentas, jos draugių, garbaus amžiaus Testamento vykdytojų, persiūstas į Lietuvą
Dokumentai, buvę labai svarbūs, išliko prisiminimui ir giminės istorijai
Kitas dokumentas, pagal kurį nuomos teise, o vėliau ir nuosavybės teise perleido žemę likusią jau po brolio Kazimiero Bendiko žmonos Onos mirties taip pat Zofijos ir Albino Kaulių šeimai. Ši sutartis jau patvirtinta notaro, o metai tie patys, kaip ir testamentas patvirtintas Alfonsui Brokštėnuose 1938-ieji.   |
