Vytauto Didžiojo dvasia atgimė Tūbinėse.

2015 metais atstatytas Tūbinių paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui.

Paminklas Tūbinėse stovėjo  1930-1964 m

Kraštiečių, Tūbinių bendruomenės, Šilalės mero J. Gudausko ir Šilalės Savivaldybės pastangų dėka, Tūbinių paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam, dalyvaujant gausybei svečių, iškilmingai atidengtas 2015 09 06 d.

Atstatyti paminklą naujosios Lietuvos istoriniu laikotarpiu aktualu dėl jaunosios tūbiniškių kartos ir garbingos praeities atminimo. Tai vieta Tūbinių bendruomenės atstovams ir čia užsukantiems kraštiečiams susitikti, prisiminti tėvų ir senelių istorijas, vaikystės ir jaunystės dienas. Paminklo aplinka ir sugrąžinta prieš karą buvusios Nepriklausomos Lietuvos dvasia, primins naujoms kartoms sudėtas laisvės kovų aukas, skatins paminėti Lietuvos Valstybės šventes, kaip kad buvo Tūbinėse prieškarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje. Aplinka prie senojo paminklo buvo gražiai tvarkoma, vykdavo Valstybinių švenčių minėjimai, žmonės rinkdavosi gausių visuomeninių organizacijų pakviesti, grojo populiarus Jono Maco dūdų orkestras. Prie lietuvių praeities laisvės kovų simbolio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklo, vyko Lietuvos Katalikiškojo Jaunimo Pavasario sąjungos, Šaulių vėliavų šventinimai, priimamos  naujų narių ištikimybės priesaikos.

Paminklo atstatymo iniciatyva kilo dar 2014 m Tūbinių bažnyčios pašventinimo 190m. jubiliejaus šventėje, kada kun. kan. A. Genutis paminėjo apie kylančią iniciatyvą  atstatyti buvusį Tūbinių paminklą, ragindamas visus į susirinkusius rimtai apie tai pagalvoti. Už metų, 2015 m pavasarį, Tūbinėse vykusių Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo  atlaidų metu, paminklo atstatymo iniciatoriai jau platino konkrečią informacija apie atstatymo varijantus ir ruošiamą paminklo atstatymo projektą, kviečiant visus neabejingus šiai idėjai, prie iniciatyvos prisidėti.

Atlaidai 2015 m. 06men9

Susitikimas po Atlaidų, 2015 06 07d. kun. A. Genučio rankose simbolinis "Rūpintojėlis", kraštiečių padėkos ženklas parapijos paveldu besirūpinančiam kunigui. Rūpintojėlį įteikė kraštietis, tautodailininkas iš Mažeikių, Alfonsas Bendikas(nuotraukoje klebonui iš dešinės, šviesiu kostiumu).

Išsamią medžiagą apie paminklo atstatymą ir jo iškilmingą atidengimo šventę vykusią Tūbinėse galima rasti šiai progai Šiaulių m. Titnago spaustuvėje atspausdintame lankstinuke, kurį paruošė  idėjos autorius B. Bendikas.

Lankstinuką galima rasti čia.

Lankstinukas Tūbinių paminklo atidengimas 2015 m


paminnkkl

 


Naujojo paminklo pirmoje, pagrindinėje paminklo plokštumoje, iškaltas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto bareljefas. Jo apačioje parašyta:

"Pagarbintas būk Kunigaikšti Didysis Vytautai, kuris mumyse prisikėlei"

Mylimiausio Lietuvos Valdovo ir karo vado, Vytauto Didžiojo 500 m. mirties metinės 1930-ais metais pažymėtos Tūbinėse ir visoje Lietuvoje pastatytais paminklais.

Naujajame paminkle Vytautas Didysis taip pat svarbiausioje plokštumoje, orientuotoje į bendruomenės aikštę. 

Antroji plokštuma skirta svarbiai Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo datai, 1918 m. vasario  16-ajai. Čia iškaltas stilizuotas Vyčio atvaizdas ir Lietuvos Valstybinio Himno žodžiai:

"Lietuva, Tėvyne Mūsų, Tu didvyrių žeme, iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia".

Trečioji plokštuma skirta, Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo datai, 1990 m. kovo 11-ajai.

Ąžuolas augantis iš kelmo, simbolizuoja taikioje tautos pasipriešinimo kovoje stebuklingai atstatytą Valstybės Nepriklausomybę.

Taikioje kovoje pralietas nekaltų, beginklių žmonių kraujas primena mums ir primins  ateities kartoms Laisvės kainą, kad  turime ją branginti ir niekada nepamiršti žmonių paaukojusiūjų brangiausią savo turtą gyvybę.

"Uždekime žvakutes už tuos kurie kovojo, už tuos kurie tikėjo, už tuos kurie išėjo"


Paminklo atstatymo akimirkos

Suprojektuotas ir pastatytas iš esmės naujas paminklas, kurio gamybai buvo naudojamos šiuolaikiškos medžiagos ir technologijos. Gamybos procesas nebuvo iš lengvūjų, nes artimo analogo nebuvo žinoma. Į paminklo techninį projektavimą ir gamybos procesą prisiimdami dalį atsakomybės įsijungė šiauliečiai inžinieriai, turintys giminės šaknis Šilalės krašte. Pagal architekto sumanymą buvo paruošti keli paminklo konstrukcijos varijantai ieškant geriausio, kad tenkintų užsakovo, architekto ir skulptoriaus sumanymus. Galvosūkis buvo kai kurios numatytos medžiagos,  sumontuoto paminklo kėlimo bei transportavimo klausimai. 

 Paminklo Karkasas su originalia saulute  Saulutė nauja

Suvirinta metalo konstrukcija paminklų dirbtuvėse, Šiauliuose. Karkaso viršuje,  simboliškai buvo užkelta ta pati metalinė saulutė nuo senojo, Tūbinėse stovėjusio paminklo. Nukentėjusi nuo sovietinių vandalų 1964-aisiais metais, neabejingų Tūbiniškių  išsaugota, istorinė saulutė buvo pakelta į sąlyginai jai skirtą vietą 3-jų metrų aukštyje,  po... 50 metų. Nuotraukoje šalia naujoji paminklo saulutė.

Paminklo granito plokštės, pagal skulptoriaus projektą, buvo pagamintos paminklų dirbtuvėse "Juodasis kaspinas", Šiauliuose.

Paminklo vezimas4  

 Paminklas paruoštas išvežimui į paskirties vietą maršrutu  Šiauliai - Tūbinės, 2015 07 09 diena

Vieta paminklui pamatai

Tūbinėse, šalia bendruomenės namų, laukė paruošta vieta būsimajam paminklui. 

Netrukus prasidės montavimo darbai.

Statyba

 

 Iš dešinės pirmas, statybos techninis prižiūrėtojas architektas Antanas Plaipa,  Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Lidžius užsakovai Benjaminas Bendikas ir seniūnaitis Vladas Montrimas.

Statyba3

2015 m liepos 9-oji diena. 

Už kelių dienų, liepos 12d. sekmadienį, vyko metalinės saulutės pakėlimas.

Paminklas4 

Seniūnaičio Vlado Montrimo rankose(kairėje) senoji griovėjų sulankstyta, tūbiniškių daug metų saugota saulutė. Ji mena paminklo ir krašto istoriją. Dešinėje šiauliečio konstruktoriaus A. Bendiko rankose,  naujoji saulutė paminklui.

Paminklas3

Istorinė akimirka. Svarbi paminklo detalė metalinė Saulutė tuoj papuoš paminklo viršūnę. Tai paminklo projektavimo bei gamybos užbaigimo šventė, kurioje dalyavo atstatymo iniciatoriai ir pirmieji  rėmėjai.

Tūbinių paminklo atstatymas svarbus įvykis bendruomenei, visiems geros valios žmonėms palaikiusiems atstatymo idėją, jaučiantiems pagarbą savo gimtojo krašto istorijai.

B. Bendikas prie Tūbinių Vytauto Didžiojo paminklo 2018 08 19

B. Bendikas prie naujojo Tūbinių paminklo, 2018 08 19.

B. Bendiko rūpesčiu, 2018m. sausio 9 d. Tūbinių paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui  įtrauktas į saugomų LR  Kultūros Vertybių Registrą(KVR) Nr: KPD-RM-2658;  Aktas_KPD-RM-2658.pdf TRP

Apie paminklo atstatymą rašė Šilalės spauda, 

"Šiaulių Kraštas"  ir kiti laikraščiai

Filmuotos medžiagos iš šventės galime rasti pagal pateikiamas nuorodas:

Vytauto Didžiojo paminklo atstatymas 1d

Vytauto Didžiojo paminklo atstatymas 2 d

Paminklo Vytautui Didžiajam Tūbinėse atstatymas film.3

(atsiprašome už  techninį broką): 

Daugiau informacijos galima rasti skyrelyje Tūbinių istorija.


Istorija apie Vytautą 

LDK Vytautas dailininkas kraštietis Pranciškus Gerlikas 2000 m

Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas
Paveikslą 2000 metais nutapė dailininkas Pranciškus Gerlikas. P. Gerliko gimtinė Tūbinių parapijos Mažrimų km.

Garsusir karvedys Vytautas Didysis, gimęs Senuosiuose Trakuose g. apie 1350 m. Trakuose gyveno iki 1430 m. spalio 27 d., kada netikėtai mirė. Lietuvos didysis kunigaikštis 1401–1429, realiai – 1392–1429;1422–1423 m. – kartu ir Čekijos karalius; Lietuvos karalius 1429–1430 m. Tai Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis.

Kovodamas su Skirgaila bei Jogaila dėl Skirgailai atiduotos tėvonijos (Trakų kunigaikštystės), Vytautas 1382–1384 ir 1389–1392 m. bėgo pas kryžiuočius. 1383 m. spalio 21 d. Tepliavoje buvo pakrikštytas kaip Vygandas, pakartotinai pakrikštytas 1386 m. vasario 15 d. jau kaip Aleksandras.  Abu kartus Vytautas kryžiuočius išdavė ir grįžo į Lietuvą, pasiekęs susitarimus su Jogaila. 1384 m. jis atgavo dalį savo tėvonijos. 1392 m. pagal Astravos sutartį atgavo Trakus ir išsikovojo teisę valdyti visą LDK kaip Jogailos vietininkas, o 1401 m. išsirūpino Ldk titulą bei teisę valdyti LDK kaip „Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio“ Jogailos vasalas. Vytautui tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pripažįstama tik nominali Lietuvos priklausomybė nuo Lenkijos, nors jokių vasalinių santykių nebuvo.
Valdant Vytautui jo pastangomis dauguma LDK sritinių kunigaikščių buvo pakeisti didžiojo kunigaikščio vietininkais, o didžiojo kunigaikščio taryba iš patariamojo valdymo organo virto autonomišku valstybės valdymo organu, kurio nariai jau neblogai išmanė LDK vidaus ir užsienio politikos vingrybes.
Vytautas vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje 1410. galutinai palaužusiai Vokiečių ordino karinę galią. Netrukus po šio mūšio, 1411 m sudaryta Torūnės taikos sutartimi Žemaitija buvo pripažinta Lietuvai iki Vytauto ir Jogailos gyvos galvos. 1422 m., po dar vieno Vytauto ir Jogailos surengto žygio į Prūsiją, buvo sudaryta Melno taikos sutartis, kuria ordinas atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją.
Remdamas nuo Maskvos nepriklausomas rusų bei rusėnų kunigaikštystes, Vytautas sudarė sutartis su Tverės (1427), Riazanės (1430) ir Pronsko (1430) kunigaikščiais.
1429 m. sausį Lucko pilyje vykusio Europos monarchų ir jų atstovų suvažiavimo dalyviai (nevainikuoto) Vokietijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio (tolimo Vytauto giminaičio) siūlymu Vytautą paskelbė Lietuvos karaliumi.

Lietuvos didžiūnai Vytautą Lietuvos karaliumi buvo apskelbę dar 1398 m. spalį, tada Nemuno Salyno saloje susirinkę patvirtinti LDK taikos su Vokiečių ordinu. Vytauto ir jo žmonos Julijonos vainikavimo karališkais vainikais iškilmės buvo numatytos 1430 m. rugsėjo 8 d., tačiau jos neįvyko lenkams tų metų rugpjūčio viduryje Vokietijos ir Lenkijos pasienyje suėmus, sumušus ir apiplėšus imperatoriaus įgaliotinius, gabenusius į Vilnių Vytauto vainikavimo sutartį . Tai buvo speciali Zigmanto Liuksemburgiečio pasiuntinių delegacija, kuri tuo pat metu Vytautui ir jo žmonai vežė Niurnbergo auksakalių pagamintas karūnas ir 1430 m. rugsėjo pradžioje jau buvo Frankfurte prie Oderio. Po šio incidento toliau nebevyko ir grįžo į Vokietiją. Po to, kita Vytauto vainikavimo iškilmių diena buvo paskirta dar du kartus, tačiau antrąjį Lietuvos karaliaus vainikavimosi bandymą sužlugdė tų pačių metų spalio pradžioje į Lietuvą kartu su Vytautą palaikiusiu Jogaila atvykęs Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis, o trečiąjį – netikėta Vytauto mirtis 1430 m. spalio 27 d.
Tarp I ir II pasaulinių karų pirmojo neįvykusio Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi diena, rugsėjo 8-oji Lietuvoje buvo švenčiama kaip Tautos šventė.


 Vytauto Didžiojo karo muziejus

Kauno Vytauto didžiojo karo muziejus

Vytauto Didžiojo Karo muziejaus pagrindinė ekspozicijų salė Kaune. Po ją galima pakeliauti ir virtualiuoju būdu. Ekspozicijos centre Paminklas Vytautui Didžiajam.

Muziejus įkurtas  1919 metais Lietuvai kuriant savo kariuomenę ir kovose atstačius Nepriklausomybę. To meto Lietuvos kariuomenei ir krašto apsaugos ministerijai vadovavo mūsų kraštietis Pranas Liatukas, kilęs iš Kvėdarnos Valsčiaus,  Padievaičio kaimo. Prano tėvai Dominykas ir Eleonora Liatukai turėjo 45 hektarus legendomis apipintos ir piliakalniais garsios žemaičių žemės.

 1921 m. sausio 22 d. savo įsakyme dėl Lietuvos Karo Muziejaus įkūrimo, Pranas Liatukas parašė šiuos istorinius žodžius:

„Kuriamas karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą – pagaminti busimoms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę.“

Pranas Liatukas

Pranas Liatukas 1876-1945

Vytauto Didžiojo vardą muziejus gavo 1930-ais metais, 500 mirties metinių paminėjimo proga. Garbingą vardą, kurį sovietai panaikino 1940-aisiais, muziejus vėl susigrąžino 1990-aisiais metais.

Trimitas Šaulių laikrastis apie Vytautą

Vytautai D.Palaimink mus

Paminklas žiemą