Gyvenimo knyga

 


( dalis "Gyvenimo knygos" istorijų perketa į skyrelį "Tūbnių istorijos")Sodyba4 2

Bendikinė Brokštėnų k. iš paukščių skrydžio, 2016 m. Jono Baltikausko nuotrauka


Pratarmė

Iš kur ir kada  atsirado pirmieji žinomi Bendikai, kaip atsirado  bendikinė  Brokštėnuose? Koks buvo senūjų Bendikų gyvenimas Pajėrubynio kaime, jų vaikų, anūkų, emigrantų gyvenimas toli nuo tėvynės. Šioje giminės istorijoje aprašomos protėvių šaknų paieškos ir jų rezultatai, emigracijos ir gyvenamojo laikotarpio Lietuvoje apžvalga, karo ir pokario laikas ir jo pasekmės šiuolaikiškam pasauliui, kuriame gyvena dabartinė giminės karta.

Istorine medžiaga ir nuotraukomis grįstas pasakojimas prasideda žiniomis apie senelį Povilą, jo keliones, darbą ir vedybas Amerikoje, grįžimą į tėviškę Pajerubinio kaime, vėliau kuriamą naują ūkį Brokštėnuose. Daug įdomios  istorinės medžiagos apie Povilo vaikus, ypač apie Joną, jo keliones dalyvaujant egzotinėse banginių medžioklėse. Apie Zofiją, gimusią Amerikoje, bet didelę, išsilavinusią šeimą išauginusią protėvių žemėje Pajerubynio kaime, seserį Mariją, kuri, likimo nublokšta už Atlanto, kartu su dukra tapo macenate pagelbėti našlaičiams vaikams naujai atsikūrusioje Nepriklausomoje Lietuvoje. Sektinu pavyzdžiu tapo sesuo Bronislava, karo pabėgėlė, kaip didžiausią vertybę išsaugojusi savo 1923-1926m moksleiviškų dienų Šilalės vidurinės mokyklos  nuotraukas, Šv. Kazimiero draugijos išleistą Maironio eilėraščių knygelę "Pavasario balsai", K. Binkio "Naujoji Lietuva", iš kurių lietuviškumo dvasios mokė savo vaikus, kartu su Lenkijos lietuvių bendruomene prisidėjo prie tautos didvyrių, lakūnų Dariaus ir Girėno žūties vietos tvarkymo ir  atminimo išsaugojimo. 

Plačiau atskleidžiamas artimiausio žmogaus, tėvelio Alfonso Bendiko(toliau Alfonso) gyvenimas. Jo jaunystės metai, mokslai, tarnyba kariuomenėje prabėgoistoriniame Nepriklausomos Lietuvos laikotarpyje, jaunai valstybei įsiliejant į pasaulio bendruomenę. Auganti ekonomika į Lietuvą  sugražino ankstyvuosius emigrantus, kurių tarpe ir jo tėvas Povilas, buvę kaimynai, po žemės reformos išpirkę dvarų žemes, parvežantys supratimą apie gyvenimą plačiajame pasaulyje. Būtent tuo laiku atsirado jaunų žmonių galinčių dėl savo valstybės pasiaukoti, parodyti jaunimui pavyzdį, kaip tai padarė kraštiečiai, Amerikos lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Tokiame valstybės ir visuomenės vystymosi kontekste formavosi patriotinė, žmogiškomis vertybėmis grįsta Alfonso pasaulėžiūra ir pilietinė pozicija stoti į šaulių gretas, būti aktyviąja visuomenės dalimi. Šią pasaulėžiūrą ir savo įsitikinimus jis stengėsi perduoti aplinkiniams, vėliau savo vaikams.

Aprašoma sovietinė invazija prieš karą, karo sunkumai ir šeimos išsisklaidymas po pasaulį dėl priverstinės emigracijos, gręsiant susidorojimui ir sovietinei santvarkai. Sunkus pokario laikas, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai būnant įkalintu tremtyje, akistata su mirtimi ir grįžimas namo. Skaudi žinia apie sūnaus netektį, žemės ir dalies turto praradimas sovietinė prievarta kuriant kolūkį. Giliai, daugeliui metų paslėpiamos nuoskaudos, sovietinės sistemos salygomis auginama ir lavinama gausi šeima, žmonos liga ir po to sekusi netektis. Širdį sušildė Sąjūdis ir džiaugsmas po 50 metų vėl sulaukus laisvos Nepriklausomos Lietuvos, žemės ir ūkio susigrąžinimas. Laisvę vainikavo kelionė pas seserį Bronislavą į Lenkiją, tolima kelionė už Atlanto pas sesers Marijos dukrą Palmyrą, vienintelę palikuonę likusią iš brolio Jono ir sesers Marijos šeimų, atsidūrusių už Atlanto. Dėl netikėtai nutrūkusio gyvenimo ne visoms Alfonso svajonėms buvo lemta išsipildyti esant gyvam. Numatytų darbų, baigiant savo gyvenimo dienas, išvardytų kaip testamentas, užteks ne tik vaikams ir anūkams, bet ir proanūkiams, būsimosioms kartoms, kurių gyvenimo kelias dar tik prasidės. 

Tikimės, kad ši istorija padės saugoti ir gerbti tėvų ir protėvių atminimą,  stiprins giminystės ryšius ir aktyvesnį bendravimą šeimose. Būdami gyvąja istorijos dalimi, žinodami savo protėvių istoriją ir šaknis, labiau branginsime mums skirtą laiką, lengviau atsirinksime kas gyvenime tikrai svarbu, aiškiau matysime horizontus savo atžaloms.

Bendikų gyvenimo istorija, apjungianti platų, kelių giminės kartų gyvenamąjį laikotarpį, ypač spalvinga savo geografija, apimačia ko ne visą pasaulį nuo Džordžijos salos Pietų Atlanto vandenyne, Pietų ir Šiaurės Amerikos žemynų iki Sibiro Chabarovsko krašto Rytuose ir Islandijos salos šiaurėje.

Bendikų giminės istorija, kitaip vadinama "Gyvenimo knyga", papildoma ir naujūjų kartų gyvenimo akcentais, skiriama šviesaus atminimo Tūbinių parapijos Brokštėnų kaimo ūkininko Alfonso Bendiko, jo tėvo Povilo šeimos  ir protėvių atminimui.

Augenijus Bendikas


 I. Istorija ir protėviai

Šventadienio tyliaisiais vakarais aš mėgdavau nuo tėviškės kalnelio

žvilgsniu aprėpt gimtinės plotą...

V. M.P.


Sodyba is toli 1

Istorijos pradžia ir paieškos

Šios istorijos atsiradimui turėjo įtakos keletas šeimoje ir giminėje išsaugotų senūjų protėvių nuotraukų, tame tarpe ir atsiūstų iš Amerikos. Vaikystėje girdėtos istorijos apie senelio Povilo Bendiko(toliau Povilas) ir kitų giminių keliones, emigrantų gyvenimą Amerikoje, kėlė smalsumą, tačiau tai buvo labai tolimi sovietinėje tikrovėje dalykai, prisimenami tik  kaip ir vaikystės pasakos.

Nuo to laiko daug vandens nutekėjo Jėrubyno upelyje, juosiančiame gimtąsias protėvių sodybas, suklestėjo technologijos, pasikeitė pasaulis. Tik skausmingas namų ilgesys, būnant toli nuo savo gimtūjų namų toks pat skaudus. Naujūjų laikų emigrantų istorijos giminėje ir krašte šiandien vėl aktualios. Jau gal šeštosios giminės kartos atstovai, vardan savo ateities, skaudančia širdimi palieka artimuosius ir bando savo laimę emigracijoje. Dėl šių priežasčių emigracijos tema ir šioje istorijoje užima reikšmingą vietą.

Kad nors kiek aprašyti istoriją, prireikė ne tik daug laiko, renkant medžiagą, bet ir pakalbinti daug žmonių, pastudijuoti ne tik kelių giminės kartų, bet ir viso krašto istoriją. Mintis sudėti giminės istorija kilo 1992 m. kai netikėtai mirė mano Tėvas Alfonsas Bendikas(toliau Alfonsas), Nepriklausomos Lietuvos ūkininkas, be teismo išvežtas sovietinis kalinys, Lietuvos Žemdirbių Sajūdžio grupės narys, vienas pirmūjų naujosios Nepriklausomos Lietuvos Valstiečių ūkio savininkas.  Nutrūko gyvenimas kurį jis taip mylėjo. Tėvo sugebėjimas bendrauti, gerbti paprastus žmones, visus aplinkinius vienodai pagarbiai vertinti, jei reikia padėti, buvo neatimama jo žmogiškoji vertybė. Gal todėl į laidotuves Tūbinėse susirinko daugybė žmonių iš visos apylinkės. Tai darė įspūdį. Pasižadejau sau, kad tėvo gyvenimas sudėtingame istorijos laikotarpyje, nežmoniško kalinimo salygomis patirtos kančios tolimiausiame Sibiro krašte, jo puoselėtas pasaulis negali taip paprastai išnykti. Šis pažadas nedavė ramybės, skatino eiti tėvo gyvenimo pėdomis, pakalbinti jo laikmečio žmones, viską po to aprašyti. Pirminiame etape informacijos buvo labai mažai, gelbėjo plačioje giminėje gauta informacija ir nuotraukos. Besilankant Tūbinių kapinėse vis kilo smalsumas išsiaiškinti seniausius čia esančius giminės palaidojimus, atrasti tėvų ir senelių giminių šaknis.

Pradėti paieškas skatino vis internete  pasitaikanti informacija, kad internete prieinamos suskaitmenintos senųjų Amerikos imigrantų registracijos dokumentų kartotekos, Amerikos Elis saloje esančio imigracijos muziejaus dokumentai, tarp kurių emigrantus vežusių laivų keleivių sarašai, Jungtinių Valstijų, taip pat Europos Honoverio, Hamburgo ir Bremeno jūrų uostų archyvų duomenys, Amerikos gyventojų surašymo duomenys. Elis  saloje įrengto Amerikos imigracijos muziejausteritorijoje stovi garsioji Laisvės statula XIX a pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje, pasitikdavusi šimtus laivų atvykstančių į Ameriką iš Europos ir iš viso pasaulio.

Protėvių šaknys ir kilmė

Nedaug buvo žinoma giminėje apie protėvius. Senelis nesulaukė to laiko, kad galėtų išsikalbėti, papasakoti savo jauniausiojo sūnaus vaikams- anūkams apie savo ir tėvų kilmę. Tačiau įsitraukus į paieškas pasirodė, kad daug ką galima surasti. Dokumentų skaitmeninimo darbą kurdami Virtualūjį Archyvą jau pradėjo ir Lietuvos Istorijos Archyvas, daug šioje srityje dirbančių entuziastų, jau keleri metai kaip laisvai prieinami Žemaičių vyskupystės 1845-1847 m. gyventojų sąrašai. Ypač neblogai sudaryti sarašai išlikę mūsų giminės gyvenamame Šilalės krašte, sudaryti kunigo Zanievskio. Jie labai pravertė paieškų pradžiai. 2009 m. rugpjūčio men, brolio Alfonso 60 m jubiliejaus metu, artėjant senelių statytos sodybos Brokštėnų k. 100-mečiui, pirmą kartą viešai pagarsinau iniciatyvą plačiam giminės susitikimui.

Kokie giminystės ryšiai sieja mus su Bendikais, palaidotais 

Seniausias paminklas Bendikams1918m   Seniausias paminklas Bendikamsužrašai1918m

Seniausioje žinoma giminės laidojimo vieta Tūbinių kapinėse. Akmeninio paminklo su kryžiumi užrašas  senovinėmis rašytinėmis raidėmis skelbia, kad čia palaidoti: "Kazimieras ir Pranciškus Bendikai, 1918 m".

Pirmieji prašymai ir susirašinėjimas su LVIA Religinių Bendruomenių skyriumi dėl šios palaidojimo vietos buvo išsiūsti 2011 m. vasarą. Vėliau, 2011 08 08 d. išsiūstas kreipimąsis į Lietuvos Valstybinį Istorijos Archyvą(LVIA) dėl abiejų senelių Povilo Bendiko ir Kazimieros Vyštartaitės Bendikų genealoginių lentelių sudarymo. Dukra Asta Bendikaitė Kelpšienė, giminės susitikimui artėjant 2012 m., įkūrė giminės svetainę internete. Birželio mėn. mus pasiekė pirmosios žinioa apie archyvuose rastus mirties liūdijimus, Tūbinėse palaidotus senelio Povilo brolius, Kazimierą ir Pranciškų Bendikus. Šiose pažymose nurodyta kas buvo jų tėvai, kokiais metais, nuo ko mirė, ką paliko išeidami iš šio pasaulio.

Neužilgo, rugpjūčio mėn. įvyko ir laukta giminės 100-mečio šventė prie kurios organizavimo prisidėjo broliai ir jų šeimos. Susirinko net keturių giminės šakų atstovai, prosenelių Bendikų, jų palikuonių taip pat mamos St. Noreikaitės -Noreikų giminės šaka, viso virš 100 žmonių. Gavus platesnį palaikymą iš artimūjų dėl genealoginių lentelių sudarymo, prasidėjo aktyvesni giminės šaknų paieškos darbai. Taip Amerikos genealogineje svetainėje Ancestry.com  istorinių dokumentų išrašuose atradau  pirmuosius įrašus apie savo senelių  Povilo Bendiko ir  Kazimieros Vyštartaitės vedybas Čikagoje 1899 m.Vėliau jo ir jo brolio Kazimiero kelionių į Ameriką, vėliau kelionės į Argentiną dokumentų. Atrasta taip pat močiutės Kazimieros Vyštartaitės brolio Jurgio Vyštarto, dėdės Jono Bendiko kelionės iš Kanados į Ameriką dokumentų, senų nuotraukų, jo pėdsakai palikti tolimojoje Pietinės Džordžijos saloje, ne toli Antarktidos, kur jis dalyvavo istorinėse banginių medžioklėse XX a pradžioje. Svetainėje Ancestry.com patalpinau ir pirmajį senūjų Bendikų giminės medį. Internetinėmis paieškomis susidomėjo ir medžiagą apie artimuosius Amerikoje savo archyve taip pat kaupė brolis Benjaminas, atradęs senelio Povilo, jo brolio Jono kelionių dokumentų, informacijos apie artimūjų ir kraštiečių gyvenamąsias vietas, studijavęs įvairių laikotarpių Amerikos gyventojų surašymo duomenis.