Archyvas

Šiaulių kraštas Paminklas jpg
Pa­mink­las Vy­tau­tui – gim­ta­ja­me kai­me

2015 m. rugsėjo 19 d.
Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

Savo gimtajame Tūbinių kaime (Šilalės r.) šiaulietis inžinierius Benjaminas Bendikas pažadino istorinę atmintį: atstatytas prieš 51 metus nugriautas Vytauto Didžiojo paminklas. Atstatymo iniciatorius sako, kad paminklas – būtinybė įprasminti Lietuvos istoriją. „Turi būti veiksmas, vien idėjos nepakanka“, – sako krašto istorija besidomintis B. Bendikas.

 Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Įprasmintas valstybingumas

Naujasis paminklas Vytautui Didžiajam stovi..prie Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčios. Projekto autorius – šiaulietis architektas Antanas Plaipa, skulptorius – telšiškis Osvaldas Neniškis. Saulutę-kryžių bei metalinę paminklo konstrukciją pagamino inžinierius, B. Bendiko brolis Augenijus Bendikas.

Visą straipsnį galime rasi čia


Daugiau straipsnių galime rasti:

 
Straipsnis "Regionų Naujienose"
Rugsėjo 8, 2015 
Rima Norvilienė, Šilalės rajono savivaldybės mero patarėja:

Tūbinėse atidengtas Vytauto Didžiojo paminklas


Šilalės rajono Savivaldybės Viešoji Biblioteka

Medvėgalio papėdėje: veidai, įvykiai, istorija XI

Atgaivinti istorinę atmintį yra mūsų pareiga


ŠILALES RAJONO SAVIVALDYBĖ

Kalbėjo apie paminklo atstatymą Tūbinėse
2015-02-27
Vasario 25 dieną Savivaldybės vadovai ir specialistai susitiko su Benjaminu Bendiku ir architektu Antanu Plaipa. Susitikimo tikslas – aptarti Vytauto Didžiojo paminklo atstatymo projektą Tūbinėse. Šis paminklas yra neatsiejama Tūbinių istorijos dalis, kuris tarybinės valdžios buvo nugriautas okupacijos metais.
Šilalės rajono savivaldybė - straipsniai : 2014 m. spalio 17-21 d.
 
 Tūbinių bažnyčios 190 metų sukaktis

   Spalio 19 dieną paminėta Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčios 190 metų sukaktis. Ta proga aukotos šv. Mišios, po kurių apžvelgta bažnyčios istorija. Pasisakė žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, Šilalės parapijos dekanas, kan. dr. Algis Genutis, meras Jonas Gudauskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus kultūros paveldo apsaugos vyr. specialistė Jurgita Viršilienė, Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Lidžius. Bažnyčios istorijoje svarbų vaidmenį atliko fundatoriai T. ir I. Jacevičiai. Jų palaikai tądien buvo perlaidoti ir pašventinti šalia bažnyčios esančioje koplyčioje.

Mero padėka

Pranciškus ŽUKAUSKO nuotrauka

   Už svarų indėlį įamžinant Tūbinių bažnyčios istorinę raidą ir minėtų bažnyčios fundatorių atminimą, meras J. Gudauskas Benjaminui Bendikui įteikė padėkos raštą.


© 2014 „XXI amžius“

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate Per bažnyčios 190 metų gimtadienį pagerbti jos fundatorių palaikai

TŪBINĖS. Iš visų Šilalės dekanate esančių bažnyčių pati seniausia yra Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia, kuriai spalio 17 dieną sukako 190 metų. Tad verta pažvelgti į šios nedidelės medinės šventovės atsiradimo ištakas. Tam pasinaudoju buvusio kraštiečio, dabar gyvenančio Šiauliuose inžinieriaus Benjamino Bendiko išleistu lankstinuku „Tūbinės Dievo Apvaizdos bažnyčiai 190 m.“, kuriam istorijos medžiagą jis po kruopelytę rinko iš įvairių šaltinių, ypač susidomėjo kun. Vincento Juzumo, nuo 1881 metų klebonavusio Varnių parapijoje ir parašiusio knygą „Žemaičių vyskupijos istorija“ (1899) veikla. B. Bendikas Tūbinių parapijos ir joje esančios bažnyčios istorijai parašyti medžiagą rinko ir iš kitų šaltinių, senesnės kartos žmonių prisiminimų. Be galo mylėdamas savo gimtąją parapiją, B. Bendikas, visų surinktą medžiagą apdorojęs, patikrinęs faktus, kunigų fundatorių pavardes, viską ir sudėjo į savo lankstinuką. Čia rašoma, jog XIX amžiaus pirmoje pusėje Tūbinių savininkas buvo itin pamaldus, pavyzdingas žemvaldys, bajoras, Telšių apskrities maršalka Ignotas Jacevičius, gyvenęs savo Tūbinių dvarelyje. Atitrūkęs nuo namų šurmulio, vienumoje, jis ilgai ir nuoširdžiai melsdavosi ne tik savo, bet ir visų žmonių išganymui. Tam reikalui netoli dabartinės Tūbinių bažnytėlės, prie pušyno, šis bajoras pasistatė nedidelį namelį, kuriame ilgas valandas praleisdavo paskendęs maldose. Taip karštai besimeldžiant, jam kilo mintis toje vietoje pastatyti bažnyčią, kad joje galėtų melstis ne tik jis pats, bet ir Tūbinių bei aplinkinių kaimų žmonės. Pasitaręs su žmona Tekle Godliauskaite, 1820 metais ėmėsi įgyvendinti savo sumanymą. Tuo reikalu I. Jacevičius kreipėsi į tuometinį kunigaikštį, žemaičių vyskupą Juozapą Giedraitį ir jo koadjutorių oficiolą Gailevičių. Pagal tuomet galiojusią teisę Jacevičiai oficialiai užrašė valaką (mažiau negu hektaras) žemės suplanuotai bažnyčios statybai, o kunigui paskyrė 80 sidabro rublių algos metams. Minėtas vyskupas, gavęs Dvasinės kolegijos sutikimą, 1821 metais leido Jacevičiams funduoti Tūbinių bažnyčios statybą. Jau 1822 metais vyskupo įgaliotas Šilalės klebonas kun. Tomas Pilsudskis su kunigais altaristu ir vikaru pašventino būsimos šventovės akmenį, 1823 metais Dievo namų statyba jau buvo baigta. Kartu su bažnyčios statyba buvo mūrijamos ir dvi koplyčios: viena kapinėse (Šv. Kryžiaus), o kita – prie pušynėlio. Kol atėjo valdžios leidimas, teko laukti visus metus, todėl, oficiolui kun. Gailevičiui leidus, jau anksčiau, 1823 metais, Šv. Kryžiaus koplyčia pašventinta kaip bažnyčia ir joje pradėtos aukoti šv. Mišios. Pagaliau, kai 1824 metais atėjo leidimas statyti Tūbinėse bažnyčią, tuomet vyskupo kunigaikščio Juozapo Giedraičio įgaliotas Šilalės klebonas kun. T. Pilsudskis tų pačių metų spalio 17 dieną, dalyvaujant gausybei žmonių, pašventino naują bažnyčią ir joje įvyko pirmosios pamaldos. O 1824 m. kovo 8 d. buvo gautas vyskupo J. Giedraičio leidimas bažnyčios teritorijos valdose sumūryti koplytėles Kristaus kančią pavaizduotiems paveikslams patalpinti. Tų koplytėlių buvo 12, belikusios tik keturios. Gražiai sutvarkytose Tūbinių kapinėse ypač įspūdingai atrodo Šv. Kryžiaus koplyčia.

Šventoriuje esančios koplyčios rūsyje aptikti užmūryti, manoma, kad šios bažnyčios fundatorių Ignoto ir Teklės Godliauskaitės Jacevičių ir dar, spėjama, trijų jų giminaičių (vienas iš jų – vaikas) palaikai: kaukolės ir kaulai, kurie matėsi tarp įgriuvusių plytų. Atsargiai pašalinus sudužusias plytas, iš nišų ištraukti supuvę mediniai karstai su dar likusiais palaikais – kaulais. Pagarbiai sudėti į naujus penkis karstus bus patalpinti į buvusias nišas, jas sutvarkius. Karstų įsigijimą finansavo Šilalės rajono savivaldybė, o juos parvežė, padarė cementinius laiptus į šią mirusių buveinę – koplyčią – Šilalės kaimiškoji seniūnija, vadovaujama Stanislovo Lidžiaus ir seniūnaičio Vlado Montrimo.

Spalio 19-ąją, sekmadienį, Misijų dieną, į Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčią švęsti šios šventovės 190 metų sukaktį susirinko ne tik tūbiniškiai, bet ir aplinkinių parapijų tikintieji. Šia bažnytėle besirūpinantis Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis nusprendė ją nudažyti, sutvarkyti aplinką bei vidų. Padedant Šilalės rajono savivaldybei, vadovaujamai mero Jono Gudausko, Šilalės kaimiškajai seniūnijai, Tūbinių parapijos bažnyčios darbuotojams ir visiems kitiems geros valios parapijiečiams, inžinieriui iš Šiaulių B. Bendikui labai kruopščiai lankstinuke užfiksavus surinktą istorinę medžiagą, iliustruotą spalvotomis nuotraukomis, buvo kruopščiai pasiruošta bažnyčios sukakčiai. Visų susirinkusių į iškilmę dėmesį patraukė stendas, kuriame atsispindi visa Tūbinių parapijos, bažnyčios, koplyčių istorija. Stendo medinę dalį padarė tūbiniškis Renatas Gečas.

B. Bendikas džiaugėsi, kad Tūbinėse didėja gyventojų skaičius. Antai, jeigu 1847, 1923 ir 2001 metais buvo 160, 262, 202 gyventojai, tai dabar, 2014 metais, jų jau yra 250. Tūbiniškiai labai myli savo gimtinę, saugo savo istorinę praeitį, kuri siekia Ignoto ir Teklės Jacevičių laikus, palikusius tūbiniškiams dvasinį bei kultūrinį palikimą. Planuojama pastatyti kaimo centre kadaise stovėjusį paminklą Vytautui Didžiajam. Paminklo vietą 1974 metais fotografijoje yra įamžinęs Upynos kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas.

Iškilmingą Misijų sekmadienį šv. Mišias aukojo klebonas dekanas kan. dr. A. Genutis, koncelebravo Šilalės vikarai kunigai Vaidotas Vitė ir Mindaugas Alekna. Iškilmėje dalyvavo rajono meras Jonas Gudauskas, Lietuvos žemės ūkio ministerijos viceministras Albinas Ežerskis, Šilalės kultūros paveldo vyr. specialistė Jurgita Viršilienė, Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stanislovas Lidžius, seniūnaitis Vladas Montrimas.

Tūbiniškiai dėkingi dekanui kan. dr. A. Genučiui, nuoširdžiai besirūpinančiam Tūbinių parapija ir visais kitais tikinčiųjų reikalais. Jo dėka, padedant rajono savivaldybei ir seniūnijai, šitokie kilnūs dalykai ir įgyvendinami.

Po šv. Mišių įvyko jubiliejinė konferencija, kurią vedė klebonas dekanas kan. dr. A. Genutis. Jis ir lankstinuko autorius B. Bendikas išsamiai apžvelgė Tūbinių parapijos bei bažnyčios praeitį, atliktus darbus, tobulinant dvasinę bei bažnytinę veiklą. Nuoširdžius žodžius išsakė rajono meras J. Gudauskas, rajono kultūros paveldo vyr. specialistė J. Viršilienė, Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas S. Lidžius ir kiti kalbėjusieji.

Po konferencijos klebonas dekanas kan. dr. A. Genutis šventoriuje esančioje koplyčioje pašventino sutvarkytus bažnyčios fundatorių I. Jacevičiaus ir jo žmonos T. Godliauskaitės bei jų giminės palaikus, uždegė žvakutes, pasimeldė, sugiedojo maldą „Viešpaties Angelas“.

Renginys baigėsi parapijos namuose surengta agape, bendruomenišku pasibuvimu, pasivaišinimu.

Pranciškus ŽUKAUSKAS


Visą šio straipsnio medžiagą ir autoriaus nuotraukas galima rasti:   http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2014/10/31/kbend_03.html


Informacija besidomintiems:

Žemaičių vyskupystės 1845 - 1847 m. gyventojų sąrašai

   Matydami didelį genealoginių duomenų stygių lietuviškame internete, nusprendėme patalpinti Lietuvos stačiatikių vyskupystės archyviniame fonde Nr.605 neseniai surastus ir mūsų nuomone, labai įdomius 1846-1847 m. dokumentus su trisdešimt trijų Žemaičių Romos katalikų vyskupystės parapijų gyventojų sąrašais. Kol kas neturime galimybės išversti jų į lietuvių kalbą. Todėl nutarėme sukurti virtualų archyvą ir jame patalpinti nuskenuotus originalius dokumentus. Šie įdomūs genealogijos šaltiniai iki šiol ramiai sau gulėjo Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugyklose ir genealogijos tyrinėtojams buvo beveik nežinomi. Tai visiškai suprantama, nes mažai kam galėjo ateiti į galvą ieškoti genealoginių duomenų apie Lietuvos gyventojus, kurių dauguma priklausė Romos katalikų bažnyčiai, XIXa. Lietuvos stačiatikių religinių institucijų archyvuose. O ir patys stačiatikių vyskupystės archyvinio fondo katalogai (apyrašai) yra nekokybiški, sudaryti apie 1956m. prasta rusų kalba ir juose silpnai atsispindi archyvinių dokumentų turinys. Nesame tikri, ar šis fondas ir ateityje bus tinkamai sutvarkytas, nes dabartinė Lietuvos valstybės archyvų politika nėra nukreipta į informacinių sistemų kūrimą ir modernizavimą.

   Šie sąrašai buvo sudaryti 1845-1847 m. po graikų-unitų bažnyčių uždarymo Lietuvos stačiatikių vyskupystės konsistorijos potvarkiu, siekiant nustatyti, kiek Žemaičių vyskupystės gyventojų vis dar išpažįsta graikų-unitų ir katalikų tikėjimą ir priklauso ne stačiatikių, o katalikų bažnyčių parapijoms. Matyt, analogiški sąrašai buvo ruošiami ir Vilniaus bei Seinų vyskupystėse, tačiau kol kas jų dar neradome.

   Sąrašai yra sudaryti tuometinių katalikų bažnyčių klebonų rusų ir lenkų kalbomis. Nurodomi kaimai, dvarai, miesteliai, vienkiemiai, palivarkai ir pagal sodybas vardijami čia gyvenančių įvairių luomų gyventojų vardai ir pavardės. Genealogijai ypač vertinga tai, kad kai kurių parapijų klebonai nurodė ir ištekėjusių moterų mergautines pavardes, gyventojų amžių, ekonominį statusą (sodybos ar dvaro savininkas, samdinys, tarnautojas ir pan.).

   Tikimės, kad informacijos apie savo senelius ir protėvius čia ras ne tik genealogijos „ fanai“, genealogai - profesionalai ar savo krašto, kaimo ar miestelio istorijos tyrinėtojai, bet ir kiekvienas besidomintis savo šaknimis. Puikiai suprantame, kad perskaityti XIXa. rankraštį, tuo labiau rašytą lenkų ir rusų kalbomis, galės tik tie, kurie yra buvę archyvuose, tyrinėję senąsias bažnyčių metrikų knygas ir yra susipažinę su paleografija. Todėl siekdami nors šiek tiek palengvinti naudojimąsi, išvertėme gyvenviečių pavadinimus. Rėmėmės 1976 m. Z.Noreikos ir V.Stravinsko redaguotu „Lietuvos TSR administracinio - teritorinio suskirstymo žinynu“. Dabar mūsų virtualiame archyve pateikiame dokumentus su Batakių, Girdiškės, Kurtuvėnų, Pagramančio, Skaudvilės, Tenenių, Tverų, Vėžaičių, Žemalės ir Žvingių Romos katalikų bažnyčių parapijiečių sąrašais.

   Parengė Sigita Gasparavičienė, istorikė genealogė, LGHD pirmininko pavaduotoja


Patarimas besidomintiems giminių paieška:


Labai populiarios senųjų istorinių dokumentų paieškų svetainės ancestry.com lankymas yra nemokamas, tačiau prisiregistravimas, kada galima vartyti kartotekas ir atidaryti dokumentų failus, jau yra mokama. Galima dviems savaitėms registruotis joje svečio teisėmis, patvirtinus savo tapatybę  kreditinės kortelės duomenimis.
Jokiu būdu reikia nepamiršti kad, baigiantis šiam laikotarpiui,reikia pačiam iš šios svetainės ir išsiregistruoti.Kitaip pradedama nuskaičiuoti nustatytą mokestį
Panašiai veikia  "familysearch.org","ellisisland.org" ir kitos svetainės
 

Toliau pateikiamos nuotraukos iš Kazimiero Šetkaus knygos "Šilalės kraštas ir mokykla"


Vežimai prie Šilales bažnyčios

Šilales turgaus aikstė1


Šilale po gaisro